Mokslas ir IT

2020.03.20 17:07

Koronaviruso pasekmės ne vien blogos: sumažėjusi oro tarša gali išgelbėti tūkstančius gyvybių

Koronavirusas ne tik sparčiai plinta tarp žmonių ir kėsinasi į jų gyvybes, bet taip pat guldo pasaulio ekonomiką ant menčių. Didelė dalis veiklos laikinai sustabdyta, uždarytos gamyklos, žmonės sėdi namuose ir niekur nebekiša nosies. Visgi, ši baisi visam pasauliui padėtis turi bent vieną teigiamą dalyką – sumažėjusį išmetamo anglies dvideginio kiekį. Ir tai netgi gali išgelbėti daugybę gyvybių.

BBC praneša, kad transporto srautas Niujorke sumažėjo maždaug 35 proc., lyginant su praėjusiais metais. Kolumbijos universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad anglies dvideginio emisijos šią savaitę nukrito maždaug 50 proc. Mieste maždaug 5-10 proc. sumažėjo ir metano dujų.

Naujienas apie klimato pokyčius pranešanti svetainė „Carbon Brief“ nurodo, kad energijos suvartojimas ir emisijų kiekis Kinijoje per dvi savaites nukrito 25 proc. Iš viso šiais metais galima tikėtis 1 proc. anglies dioksido sumažėjimo, sako ekspertai.

Tiek Kinija, tiek Šiaurės Italija užfiksavo įspūdingą azoto dioksido emisijų sumažėjimą, kuris glaudžiai susijęs su mažesniu automobilių skaičiumi keliuose bei sumažėjusia industrine veikla. Šios dujos stipriai teršia orą bei šiltina klimatą.

Gali išgelbėti tūkstančius gyvybių

Kaip rašo „Science Alert“, drastiškų priemonių besiėmusi Kinija, norėdama kuo greičiau sustabdyti koronaviruso protrūkį, tuo pačiu ženkliai sumažino ir oro taršą. Stanfordo universiteto mokslininkas Marshallas Burke’as paskaičiavo, kiek gyvybių galėtų išgelbėti sumažėjęs oro užterštumas.

Anot jo, per pastaruosius du mėnesius sumažėjusi oro tarša galėtų išgelbėti 4000 vaikų iki penkerių metų amžiaus ir net 73 tūkst. suaugusiųjų, kuriems virš 70 metų. Tai yra daug didesnis skaičius išgelbėtų žmonių, nei tų, kurie iki šiol žuvo nuo koronaviruso. Vis dėlto, reikia pastebėti, kad Burke’as analizei naudojo duomenis tik iš Kinijos ir ją užbaigė anksčiau nei buvo paskelbta informacija apie COVID-19 paplitimą visame pasaulyje.

Vis dėlto, kaip pažymima „Science alert“ publikacijoje, šiuo metu nėra užtikrintų tyrimų, kurie įvertintų tikrąjį poveikį sveikatai dėl sumažėjusios oro taršos. Taip pat šis nedidelis džiaugsmo spindulys visiškai nublanksta, kai pradedama kalbėti apie tai, kokius nuostolius atnešė koronaviruso pandemija ne tik ekonomikai, bet ir žmonių sveikatai.

Emisijų sumažėjimas – laikinas

Kaip rašoma bendrovės „I+D Energias Lietuva“ atsiųstame pranešime spaudai, nepaisant trumpalaikio teigiamo poveikio aplinkai, ekspertai numato, kad COVID-19 kovai su klimato kaita atsilieps neigiamai. Atšaukti skrydžiai nulems oro linijų pajamų sumažėjimą. Skrydžių paklausai sugrįžus į pirminį lygį, oro linijos vis dar kovos su nuostoliais, o tai sumažina tikimybę, kad šios įmonės bus pajėgios mokėti didesnius taršos mokesčius ar diegti tvaresnes technologijas.

Pranešime įvardijama, kad pramonė, sumažinusi taršą pandemijos metu, taip pat grįš prie įprasto gamybos tempo, todėl galima tikėtis, jog emisijos vėl staigiai šaus aukštyn. Panašiai buvo ir po krizės 2010-aisiais, kai gamybos įmonių tarša staiga šoktelėjo net 5,1 proc.

Klimatologas, Vilniaus universiteto prof. dr. Egidijus Rimkus portalui LRT.lt teigė, kad kai dideliuose pramoniniuose rajonuose nebedirba gamyklos, savaime aišku, kad anglies dvideginio emisijos ir kitų teršalų kiekis žymiai sumažėjo. Anot jo, mažėjimas šiais metais visame pasaulyje bus pakankamai ryškus, tačiau vargu, ar dėl to reikia džiaugtis.

„Tai yra labai laikinas dalykas, pasibaigus šiai situacijai mes sugrįšime į tą pačią poziciją. Tai nėra sisteminiai pokyčiai, tai yra laikinas, žiaurokas visos veiklos sutrikdymas. Taip, šiemet turėsime mažesnes emisijas tiek orą teršiančių medžiagų, kurios yra tiesiogiai pavojingos žmogaus sveikatai, tiek šiltnamio dujų, kurių šiemet mažiau išmesime, bet sisteminių pokyčių jokių nėra. Todėl nereiškia, kad kitais metais viskas nebus kaip anksčiau“, – kalbėjo klimatologas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nukritus naftos kainoms, neverta tikėtis, kad žmonės susigundys pereiti prie kitų energijos šaltinių.