Mokslas ir IT

2020.03.20 21:51

LRT FAKTAI. Kodėl kyla pandemijos

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.03.20 21:51

Pasauliui bandant suprasti, koks ateities scenarijus laukia, atsiranda ir svarstymų, ar koronaviruso protrūkis yra nelaimė, kurios žmoniją ištinka periodiškai.

Ne viena emocinga reakcija sulygina dabartinę situaciją su tokiomis istorinėmis krizėmis, kaip maras ar cholera – pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos socialiniuose tinkluose dalijamasi straipsniu, teigiančiu, kad „žmoniją pandemijos ir virusai užklumpa kas 100 metų“. LRT FAKTAI aiškinasi, ar tokie teiginiai atitinka tikrovę ir kokios logikos galima ieškoti už kylančių sveikatos krizių.

Teigia, kad protrūkis yra dėsningas

„1720 maras, 1820 choleros protrūkis ir 1920 ispanų gripas, 2020 koronavirusas. Sutapimas?“ vien Lietuvoje šiuo infografiku pasidalijo beveik 3 tūkstančiai vartotojų. Paveikslėliu skirtingomis kalbomis ir skirtingomis variacijomis buvo dalijamasi viso pasaulio socialiniuose tinkluose.

„Gal šis procesas yra tiesiog valdomas? Gal taip yra reguliuojama „žmonijos“ populiacija? Mes taigi reguliuojame vilkų, šernų ir kitų gyvulių populiacijas! Vyksta įdomūs dalykai, kurie nuo žmonijos greičiausiai yra slepiami“, – teigiama viename puslapyje.

Klaidinanti informacija

Ne visais infografike išvardytais atvejais krizę sukėlė virusas: pavyzdžiui, marą ir cholerą sukelia bakterijos, pažymi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Kaip pripažįsta mokslininkai, bakterijų sukeliamas ligas šiandien valdyti yra lengviau.

Taip pat infografike ne visai tikslios pateikiamos protrūkių datos: pavyzdžiui, ispaniškojo gripo pandemija kilo 1918 metais, t. y. 2 metais anksčiau, nei nurodoma. Choleros pandemija datuojama 1817–1824 metais, o maro atvejai Europoje buvo fiksuojami ne tik 1720-aisiais.

PSO teigimu, per pastaruosius 100 metų pasaulį ištiko iš viso trys pandemijos, kiti tarptautiniai šaltiniai į pandemijų sąrašą įtraukia ir ŽIV / AIDS plitimą.

Ar pandemijas galima nuspėti iš anksto?

„Pandemijos žmonijos istorijoje vyksta jau tūkstančius metų – nuo Justiniano maro Bizantijos laikotarpiu iki penkių paskutinių pandemijų ar mažesnių epidemijų per pastaruosius 20 metų“, – aiškina Bernadeta Dadonaitė, Oksfordo universiteto mokslininkė, besispecializuojanti tiriant gripo virusus.

Ji sako, kad infografike pateikiama informacija yra selektyviai parinkta, o dėsningumo kartais pasaulį apimančiose krizėse nėra.

„Kartais mes, mokslininkai, gal ir sakome, kad influenzos pandemijos nutinka kas 10–30 metų, bet greičiau norėdami įspėti, kad tos pandemijos nėra tokios ir retos, ir reikia turėti aiškų planą, ką daryti, kai jos įvyks“, – sako ji.

„Per paskutinius 100 metų turėjome penkias influenzos pandemijas (1918, 1957, 1968, 1977 ir 2009 metais) ir tose datose nėra jokio periodiškumo. Atspėti tikslios datos ar sumodeliuoti, kada įvyks pandemija, kol kas dar niekas negali“, – aiškina B. Dadonaitė.

Sezoninis gripo periodiškumas

Jos teigimu, gripo pandemijas šiandien dažniausiai sukelia paukščiuose ar kituose gyvūnuose „persimaišanti“ genetinė informacija, tokiu visiškai atsitiktinu būdu atsiranda nauji virusai, kuriems žmonės dar neturi imuniteto. Taip nutiko, pavyzdžiui, 2009 m., kai pasaulyje išplito kiaulių gripas.

Tačiau, pasak mokslininkės, egzistuoja sezoniniai gripo virusai.

„Už tai atsakinga viruso biologija. Yra maždaug 2–3 metų periodas, per kurį virusas, spaudžiamas selekcijos sukurtos žmonių populiacijos imuninio atsparumo, pasikeičia“, – aiškina B. Dadonaitė.

Anot jos, tada mums išsivystęs imunitetas nebeapsaugo nuo pasikeitusio gripo viruso ir žmogus gali vėl užsikrėsti.

Kodėl koronavirusas – ne maras ir ne cholera

Pašnekovė pabrėžia, kad bakterijų sukeltos istorinės pandemijos, tokios kaip cholera, šiandien nebėra tokios pavojingos, nes atsirado plataus spektro antibiotikai.

„Anksčiau, pavyzdžiui, choleros epidemijos buvo daug didesnės: nežinojome, nei iš kur ji kyla, nei turėjome, kaip apsisaugoti. Dabar choleros protrūkiai paprastai būna tik kritinėmis situacijomis ir limituotose teritorijose, kur sanitariją palaikyti sunku ir prieinamumas prie gydymo resursų sudėtingas“, – aiškina B. Dadonaitė.

Ji pasakojo, kad šiuo metu kilusią koronaviruso pandemiją kai kas lygina su 1918 m. kilusia gripo pandemija. Mokslininkė sako, kad šiuos protrūkius jau galima lyginti karantino atžvilgiu ir tuo, kokių priemonių imamasi situacijai suvaldyti, tačiau kitos aplinkybės per 100 m. smarkiai pasikeitė.

„Užsikrėtusių skaičiumi šios pandemijos nelabai palyginamos dėl to, kad 1918 m. nei žinojome, kas yra influenzos virusas, nei turėjome antibiotikų [gydyti ligoms, kilusioms susilpnėjus imunitetui]“, – apie didžiausią praėjusio amžiaus pandemiją pasakojo mokslininkė.

Koronavirusų tyrimai buvo pradėti, tačiau sustojo

Jos nuomone, dabartinė koronaviruso pandemija kelia sunkumų dėl to, kad susidūrėme su patogenu, apie kurį daug nėra žinoma, moksliniai tyrimai yra prie pat „starto linijos“.

„Nors du koronavirusų protrūkius, MERS ir SARS, turėjome, jie nebuvo masiniai ir tų virusų plitimą limitavo pati jų biologija.

Buvo pradėta daug mokslinių programų, įskaitant ir vakcinų nuo koronavirusų gamybą, bet finansinis interesas po kurio laiko pradingo, nes nebebuvo ko gydyti, taip didelė dalis tų programų ir buvo uždarytos. Taigi, dabar gal ir ne nuo nulio pradedame, bet galėjome būti daug geriau pasiruošę“, – aiškina ji.

Tačiau mokslininkė įspėja, kad pandemijos laukia ir ateityje, jos gali būti ir pavojingesnės.

„Tai ne pirma ir ne paskutinė pandemija, jų bus dar ne viena ir dar pavojingesnių, didesnių gali būti, sakykime, H5N1 influenzos grupės virusai sukelia arti 50–60 procentų mirštamumą“, – B. Dadonaitė aiškina apie virusus, kurie kol kas tarp žmonių neplinta. „Bet potencialą tam jie tikrai turi ir tai žinant, tikrai turime būti pasiruošę“, – apie tai, ką daro mokslininkai, sako B. Dadonaitė.

Manipuliacija

Pandemijos kyla ne pagal tam tikrą dėsningumą, todėl neteisinga informacija, kad dabartinis koronaviruso protrūkis yra viena iš kas 100 m. kylančių pandemijų. Anot mokslininkų, virusų protrūkiai dažniausiai yra atsitiktiniai.