Persirgus koronavirusu, išlieka tikimybė, kad jis bus negrįžtamai pažeidęs plaučius bei kitus vidaus organus. Taip portalui LRT.lt sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. dr. Saulius Čaplinskas. Vis dėlto jis ramina, kad žmonės susirgę lengva forma, gali praslysti be ryškesnių pasekmių.
Kaip virusas keliauja kūne
S. Čaplinskas portalui LRT.lt paaiškino, kad pirmiausia virusas patenka į kvėpavimo takų ląsteles, tuomet pradeda jose daugintis. Taip virusas gali keliauti žemyn, į plaučius. Jeigu virusas ląstelėms pakenkia labiau, tuomet atsiranda abipusis plaučių uždegimas.
Tuomet jau viskas priklauso nuo to, kaip reaguoja imuninė sistema. Tie, kurių imuninė sistema stipri, gali pajausti nežymius simptomus, dalis tokių žmonių gali nepajusti jokių simptomų arba neatkreipti į juos dėmesio. Tokiems žmonėms – labai pasisekė, nes imuninė sistema pati susitvarkys su virusu be didesnių pasekmių.
„Kartais atsitinka taip, kad imuninė sistema dirba ne visai produktyviai arba nesugeba įveikti viruso. Vaizdžiai šnekant, plaučiuose, vietoje to, kad šaudytų su šautuvu į virusą, šaudo tarsi iš patrankos. Tada gali būti, kad atsiras dar didesni plaučių pažeidimai. Gali atsirasti fibrozė, sutankėjęs plaučių audinys“, – aiškino S. Čaplinskas.
Pasak jo, taip gali sutrikti plaučių funkcija, tuomet kiti gyvybiškai svarbūs organai nepakankamai aprūpinami deguonimi. Tada, priklausomai nuo to, koks organas bus pažeistas, žmonėms, turintiems lėtinių ligų, senjorams, turintiems silpną imunitetą bei lėtines ligas, atsiranda įvairios bėdos. Kilę organų pažeidimai gali pasibaigti mirtimi.
Persirgus virusu, plaučių funkcija gali ir nebeatsistatyti
Profesorius tvirtino, kad taip pat virusas gali surasti ir kitas ląsteles, kuriose gali daugintis. Pavyzdžiui, žarnyne, kuris yra labai svarbus imuniteto atsparumui. Todėl, pabrėžia jis, visa organizmo veikla siejasi tarpusavyje.
„Jeigu virusas išsiskiria su išmatomis, lieka tam tikra užsikrėtimo galimybė. Ypač, jeigu purškiamas aerozolis ir jam garuojant iš išmatų pakils virusas, kuris vėliau gali būti įkvėptas. Arba per nešvarias rankas“, – portalui LRT.lt kalbėjo S. Čaplinskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad net ir persirgus infekcija, kai virusas jau dingsta iš organizmo, 20-30 proc. plaučių funkcijų nebeatsistatyti. Tai gresia kvėpavimo funkcijų nepakankamumu, žmogų gali pradėti kankinti dusulys, su šiomis problemomis gali vystytis ir kitų organų nepakankamumas.
„Gali netgi prireikti persodinti plaučius tokiam žmogui. Kitaip tariant, persirgus sunkia šios ligos forma, netgi pasveikus, pasekmės gali būti labai sudėtingos ir pasireikšti arba iš karto, arba praėjus ne vieneriems metams“, – įvardijo pašnekovas.
Svarbiausia – stiprinti imunitetą ir skiepytis
Visgi jis ramina, kad žmonės susirgę lengva forma, gali praslysti be ryškesnių pasekmių. Tokių žmonių gali būti 80 proc. ar netgi daugiau. Tačiau jie gali užkrėsti kitus žmones, pavyzdžiui senjorus, kuriems liga gali baigtis labai liūdnai.
S. Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad pasekmes imunitetui nuo šio viruso ilgalaikėje perspektyvoje dar sunku prognozuoti, nes jis – visiškai naujas. Vis dėlto, turint omenyje, kad yra atvejų, kai žmonės juo užsikrėtė pakartotinai, tikėtina, kad imunitetas virusui gali susiformuoti ne visiems.
„Tai nereiškia, kad negali būti sukurti efektyvūs skiepai. Galų gale, jeigu skiepai bus efektyvūs tik tam tikrą laiko periodą, pavyzdžiui, kad ir pusę metų ar metus, tai gali apsaugoti didelę dalį žmonių nuo susirgimų arba eliminuoti virusą apskritai“, – komentuoja profesorius.
Pašnekovas pabrėžia, kad apie savo imunitetą reikia galvoti visą laiką ir nuolat jį stiprinti, ne tik tada, kai sveikatai grasina pavojingas virusas. Būtina gerai ilsėtis, prižiūrėti mitybą. Svarbu imtis ir specifinių priemonių imuniteto stiprinimui. Šiuo konkrečiu metu žmonės, ypač senjorai, turėtų būti pasiskiepiję ir nuo gripo, ir nuo pneumokokinės infekcijos.
„Kalbant apie specifines žmonių grupes, kurios turi imunodeficitą, ŽIV, vėžinius ar kitus susirgimus, ypač svarbu, kad jie turėtų kuo mažesnes galimybes susirgti įvairiomis ligomis. Vakcinacija jiems yra labai svarbi“, – LRT.lt tikina S. Čaplinskas.
