Mokslas ir IT

2020.03.20 10:05

Kembridže dirbanti lietuvė virusologė: kelia vilčių, kad šis virusas nedaug mutuoja

Šiomis dienomis daugumą kamuoja klausimai: kiek iš viso žmonių užsikrės koronavirusu ir kokius vaistus naudoti pirmiausia? Kembridže dirbanti virusologė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) molekulinės biologijos alumnė Ingrida Olendraitė LRT RADIJUI sako, kad viskas priklausys nuo kiekvieno mūsų sąmoningumo ir nuo to, kaip šalys gebės su šiuo pandeminiu virusu tvarkytis.


I. Olendraitė kaip blogą pavyzdį pateikia daugumos šalių kritikuotą pirminį britų sprendimą, kuriuo šalis į koronaviruso grėsmę žvelgė atlaidžiai. Pasak jos, jei bent viena šalis nusprendžia nesiimti jokių priemonių, „virusas sienų nepaiso“. „Lietuvoje mes gan griežtai karantinuojamės. Jei taip bus įmanoma padaryti ir kitose šalyse, tai, manau, gal ir suvaldysime (koronaviruso pandemiją – LRT.lt)“, – sako virusologė.

Italijoje kovo 3 d. buvo fiksuoti 37 koronaviruso atvejai. Palyginti, po 14-os dienų, užsikrėtimų mastas išaugo iki beveik 36 tūkst. Anot virusologės, dėl tokios situacijos yra kaltos pietų šalims būdingos tradicijos bei socialiai-kultūriniai žmonių ryšiai. „Pasibuvimas kavinėse su draugais vėlai vakare jiems yra labai svarbus kultūriškai dalykas“, – tikina VU GMC molekulinės biologijos alumnė.

Anot jos, svarbiausias dalykas, kurį turi įsisąmoninti kiekvienas mūsų, tai vieningas ir griežtas rekomendacijų laikymasis. „Jeigu 70 procentų gyventojų labai griežtai laikysis karantino, sėdės namuose ir nevaikščios ten, kur nereikia, bet tie, kurie bus grįžę iš kelionių, ar bus kontaktavę su tais, kurie turi virusą, tačiau jie visiškai nekreips dėmesio ir toliau vaikščios po parduotuves, kosės neužsidengdami ir panašiai, tai gali būti tikrai labai negrai“, – įspėja I. Olendraitė.

Virusologė ypatingai pabrėžia paprastą, tačiau labai veiksmingą dalyką, kad koronaviruso plitimo sustabdymas priklauso nuo to, kaip mes dažnai plausime rankas ir susirgę sąžiningai būsime namuose. „Grynai viskas nuo to priklauso“, – dar kartą patikina pašnekovė.

Pasak jos, lietuvių ginklas su koronavirusu gali būti netgi dažnai mūsų pačių kritikuojamas šaltas bendravimas vienas su kitu. Jei italui sutikus pažįstamą reikia apsikabinti ir pasibučiuoti, tai lietuviui užteks paspausti ranką. Tiesa, virusologė I. Olendraitė šiuo metu pataria atsisakyti įpročio pasisveikinant paspausti ranką.

Ji taip pat sako, kad pačioje pradžioje buvo kilusi išties didelė panika. Dalis žmonių labai rimtai ir netgi piktai žiūri į susiklosčiusią situaciją. „Gavau vaizdo įrašą, kur žmonės balkonuose apškaukė vaikščiojančius lauke. Jeigu vienas išeinate į lauką pasivaikščioti aplink namą, tai nieko tokio, svarbiausia kosėjant ar čiaudant neapspjaudyti nieko“, – komentuoja virusologė.

Virusologė mano, kad tai, ar Lietuvai pavyko suvaldyti šią situaciją, paaiškės tik tada, kai bus daug sergančių. Jos teigimu, neatliekant testų nežinia, kokia iš tikrųjų šiuo metu situacija Lietuvoje. „Aš nežinau, kaip valstybės vadovai gali priimti tam tikrus sprendimus nežinodami tikrųjų skaičių“, – kalba I. Olendraitė.

Pašnekovė tvirtina, kad bloguosius atvejus visuomenė pamatys, tačiau nežinioje išliks didžioji dauguma, turinti lengvus simptomus. Todėl yra būtina, pajutus bent mažiausius simptomus, likti namuose. „Tik taip sustabdysime virusą. Jis ore nekaba, plinta nuo žmogaus žmogui“, – tikina virusologė ir linkusi neigti teoriją, kad virusas gali ore išlikti iki kelių valandų, nes tai paprasčiausiai prieštarauja gravitacijos dėsniams.

Pasak jos, virusui įtakos turi temperatūra ir drėgmė, todėl jam svarbūs šias sąlygas atitinkantys paviršiai. Todėl ant kai kurių paviršių virusas gali išlikti iki trijų dienų. Ji rekomenduoja viską nuolat valyti ir dezinfekuoti.

I. Olendraitė tvirtina, kad pajutus pirmuosius simptomus reikėtų elgtis taip pat, kaip ir įprastai peršalus – būti namuose ir ilsėtis. Vaistų, anot jos, gerti nebūtina, jeigu nėra būtinybės. Pasireiškus rimtiems simptomams, pavyzdžiui, aukštai temperatūrai, ji siūlo pirmiausia skambinti Visuomenės sveikatos informavimo centrui arba greitajai pagalbai.

Mes kartais galbūt pykstame, kad nėra testavimo, bet pačiam žmogui apart psichologinio komforto, ar jis serga koronavirusu, ar ne, jokio skirtumo nėra. Jeigu jaučiate kažkokius simptomus, gydykitės namie taip, kaip gydytumėtės peršalimą. Jeigu bus blogai, tada skambinkite medikams“, – pataria I. Olendraitė.

Specialistės nuomone, dažnai žmonės galvoja, kad paprasti patarimai nėra svarbūs, tačiau elementarios priemonės gali būti itin naudingos ir netgi stabdančios virusą.

I. Olendraitės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad dauguma šalių priemonių sustabdyti virusą ėmėsi per vėlai, galima manyti, kad jis neišnyks. Visas viruso vystymasis ir jo plitimas priklauso dabar nuo to, kaip visuomenei seksis išsilaikyti iki tol, kol bus sukurta vakcina. Taip pat svarbu ir tai, kiek žmonių gaus vakciną.

„Aš esu nustebinta, kaip greitai mokslas vystosi šio viruso klausimu. Sietle jau yra bandomi šie skiepai su žmogumi. Potencialiai kitam sezonui gal jau turėtume vakciną“, – svarsto I. Olendraitė.

Virusologė sako, jog koronavirusams paprastai išsivysto imunitetas, todėl galima manyti, jog imunitetas atsiras ir COVID-19. Tačiau šiuo metu to pasakyti neįmanoma, nes nuo pirmųjų susirgimų praėjo vos keletas mėnesių.

Pasak jos, džiugi žinia yra ta, kad šis koronavirusas mutuoja labai mažai, o visos mutacijos yra labai greitai aptinkamos. Pašnekovė sako, kad tikriausiai dar nėra buvusios tokios pandemijos, kai viruso vystymosi seka yra tokia aiški.

Ji atkreipia dėmesį, kad virusui SARS-CoV-1 mutavus, ne žmogaus organizmas prisitaikė prie viruso, tačiau virusas prisitaikė prie organizmo. Todėl kartais tam tikros mutacijos gali ir padėti. COVID-19 atveju tai, kad virusas nedaug mutuoja, gali padėti efektyviau ir greičiau su juo susidoroti.

„Tai, kad pasaulyje paskelbta pandemija, teisiškai leidžia greičiau testuoti virusą. Nes dažniausiai su vaistais ir skiepais vienas iš trukdžių būna saugumo reikalavimai, biurokratija. Palyginus, labai greitai buvo atlikta mokslinė dalis ir kadangi pasaulyje dabar yra nepaprasta padėtis, jau galėjo pradėti daryti eksperimentus su žmonėmis“, – pasakoja I. Olendraitė.

Plačiau – radijo įraše

Parengė – Vismantas Žuklevičius, Patricija Kilminavičienė