Mokslas ir IT

2020.03.19 17:33

Specialistas atsakė į klausimą, ar gali virusas plisti per vandenį

Nuolat augant užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiui, visuomenę kausto vis didesnė baimė. Pasirodžius informacijai, kad COVID-19 užsikrėtęs rietaviškis maudėsi Palangos „Atostogų parke“ ėmė kilti klausimai – ar gali būti virusu užsikrėtę ir tie, kurie taip pat pramogavo toje erdvėje? Per kokius dar paviršius galima užsikrėsti baisiuoju virusu?

Baseinų vanduo rizikos nekelia

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas portalui LRT.lt patvirtino, kad remiantis JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, nepanašu, kad virusas galėtų plisti per baseinų vandenį. Ypač, jei baseinas tinkamai prižiūrimas ir dezinfekuojamas.

Anot jo, didesnė rizika užsikrėsti išlieka tiems, kurie bendravo su užsikrėtusiu asmeniu, lietė jo naudotus daiktus ar paviršius. Vis dėlto, rizika užsikrėsti tik prasilenkiant koridoriuje ar būnant patalpoje, kur tarpusavio atstumas yra didesnis nei 1 metras, yra absoliučiai minimali.

„Pagrindinis koronaviruso plitimo būdas yra oro-lašeliniu keliu. T.y. kosint, čiaudint, per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Tad, aplinkos daiktai gali būti užkrato šaltiniu. Pavyzdžiui, žmogus vaikščiojo parduotuvėje ir stūmė prekių vežimėlį. Nusičiaudėjo prisidengęs burną ranka, tačiau po to toliau stūmė vežimėlį su tomis pačiomis rankomis. Tad labai tikėtina, kad virusas atsirado ir ant minėto prekių vežimėlio. Jei kitas pirkėjas paims tą vežimėlį ir virusas bus gyvybingas, tai atsiranda tikimybė užsikrėsti. Todėl labai svarbu plauti rankas muilu kaip galima dažniau bent 20 sek. ir stengtis rankomis neliesti burnos, nosies ir akių“, – pabrėžė M. Stankūnas.

Svarbiausia – neliesti veido

Gera žinia ta, kad naminiai gyvūnai, anot M. Stankūno, nėra laikomi koronaviruso nešiotojais. Jų tokiais nelaiko nei Pasaulio sveikatos organizacija, nei JAV ligų kontrolės centras.

Nors pasirodė įvairių duomenų apie tai, kiek laiko koronavirusas išlieka aktyvus ant paviršių, pasak pašnekovo, šiuo klausimu vis dar yra renkami duomenys. M. Stankūnas atkreipia dėmesį, kad viena naujausių studijų, kurią prieš porą dienų publikavo prestižinis medicinos mokslo žurnalas „New England Journal of Medicine“, teigia, kad ant plastikinių bei nerūdijančio plieno paviršių virusas gali išlikti gyvybingas iki 72 val. Ant kartono iki 24 val., o ant varinio paviršiaus iki keturių valandų.

Profesorius priminė, kad nuo užkrėstų paviršių apsisaugoti padės labai elementarus būdas – dažnas rankų plovimas.

„Pati efektyviausia priemonė yra paviršiaus dezinfekavimas. Tačiau jei jūs paliesite užkrėstus virusu paviršius rankomis, bet jų neliesite prie burnos, nosies ar akių, tai virusas į organizamą nepateks. Todėl ypač svarbu dažnai ir tinkamai plauti rankas su muilu. Tai yra pagrindinė rekomendacija, kurią teikia Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos visuomenės sveikatos organizacijos“, – portalui LRT.lt pabrėžė M. Stankūnas.

Kepinių skyrių kartais vertėtų aplenkti

Ne visi turi galimybę užsisakyti maistą į namus, todėl kai kuriem tenka neišvengiamai užsukti į parduovę, kur virusas gali slypėti už kiekvieno kampo. Kaip apsaugoti save ir kokių produktų geriau nepirkti?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. dr. Saulius Čaplinskas priminė, jog visus produktus reikėtų skirstyti į dvi grupes: jau paruoštus vartojimui ir tuos, kuriuos dar reikia papildomai apdoroti. Į pastaruosius reikėtų pažvelgti šiek tiek atidžiau.

„Kas liečia vaisius ir daržoves, tai juos reikia kruopščiai plauti. Mes šeimoje ypač iš egzotinių kraštų atvežtus vaisius ir daržoves kruopščiai plauname, netgi truputį su muilu. Čia galioja tos pačios higieninės taisyklės, nieko naujo. Tik žmonės galbūt nelabai jų laikydavosi. Dabar gyvenimas verčia jas vėl prisiminti“, – portalui LRT.lt tvirtino S. Čaplinskas.

Ji taip pat pridūrė, kad perkant miltinius gaminius, kurių nuplauti neįmanoma, reikia turėti omenyje, kad rizika užsikrėsti virusu yra.

„Taip, tam tikra rizika išlieka. Arba tada galima būtų rekomenduoti susilaikyti nuo tokių pirkinių, arba kad prekybos centrai atitinkamai pasirūpintų, kaip padaryti šį procesą kuo saugesnį“, – tvirtino S. Čaplinskas.