Mokslas ir IT

2020.03.31 15:32

Mūsų galaktikos centre esanti supermasyvi juodoji skylė tampa vis aktyvesnė

LRT.lt2020.03.31 15:32

Paukščių tako centre esanti milžiniška Šaulio A* juodoji skylė per daug aktyviai nesireiškia, rašo „Science Alert“. Ji nėra priskiriama aktyviems galaktikos branduoliams – galaktikos centrams, kurie, gausiai „maitindamiesi“ medžiaga iš juos supančios erdvės, ypatingai ryškiai švyti.

Visgi mūsų galaktikos centro ryškumas visuose elektromagnetinio spektro ruožuose kasdien šiek tiek svyruoja. Astronomai patvirtino, kad per pastaruosius keletą metų ryškiausi Šaulio A* rentgeno spindulių žybsniai intensyvėja.

Šiuo moksliniu tyrimu grįstą straipsnį priėmė žurnalas „Astronomy & Astrophysics“, o kol vyksta jo recenzavimas, susipažinti su tyrimo medžiaga galima duomenų bazėje „arXiv“. Tyrimo rezultatai patvirtina ankstesnių stebėjimų išvadas, teigiančias, kad mūsų galaktikos centras tampa vis aktyvesnis.

Prancūzų ir belgų mokslininkų grupė, vadovaujama Belgijoje įsikūrusio Lježo universiteto astrofiziko Emanuelle`io Mossoux, tęsė darbą, atsispirdama nuo 2017 m. pasirodžiusio tyrimo, kuriame teigiama, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d. ryškių žybsnių dažnis išaugo net tris kartus

Ankstesnio tyrimo, kurio bendraautoriumi taip pat buvo E. Mossoux, metu buvo analizuojami Šaulio A* rentgeno spinduliuotės duomenys, surinkti laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2015 m., stebint iš „XMM-Newton“, „Chandra“ ir „Swift“ observatorijų. Iš viso buvo užfiksuoti 107 žybsniai. Tačiau nuo 2014 m. rugpjūčio ne tik stiprėja ryškiausių rentgeno spindulių žybsnių intensyvumas; nuo 2013 m. rugpjūčio silpsta blyškiausių žybsnių intensyvumas.

Norėdami išsiaiškinti, ar šios tendencijos tęsiasi ir toliau, E. Mossoux su kolegomis surinko duomenis iš minėtų trijų teleskopų laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. Jie užfiksavo dar 14 žybsnių, kuriuos sudėjus su ankstesniais, iš viso gaunasi 121.

Vėliau, naudodamiesi ankstesniais metodais, mokslininkai išanalizavo visus žybsnius, šiek tiek pakoregavę metodiką, kad išsiaiškintų žybsnių intensyvumą ir pasiskirstymą. Buvo nustatyta, kad viena iš ankstesnių išvadų yra netiksli – blyškių žybsnių intensyvumas nesilpsta, o lieka daugiau mažiau pastovus visą stebėjimo laikotarpį.

„Visgi pagrindinių išvadų tai nepakeitė – stebimas ryškiausių ir energingiausių žybsnių intensyvumo pokytis tomis pačiomis datomis, kaip buvo nustatyta anksčiau,“ – rašoma mokslininkų tyrimo išvadose.

Nors abu šie tyrimai susiję tik su rentgeno spinduliuote, jie nėra vienintelė užuomina, kad su Šauliu A* kažkas vyksta. Praėjusiais metais juodoji skylė 75 kartus viršijo įprastą trumpųjų infraraudonųjų spindulių žybsnių intensyvumą – tai buvo ryškiausias šio ilgio spindulių žybsnis, kokį yra tekę stebėti.

Trumpuosius infraraudonuosius spindulius tirianti mokslininkų grupė turi 133 naktų nuo pat 2003 m. duomenų rinkinį. Praėjusiais metais buvo užfiksuotos net trys naktys, kuomet Šaulio A* trumpųjų infraraudonųjų spindulių aktyvumas buvo padidėjęs. Straipsnyje teigiama, kad tai yra „beprecedentis atvejis, lyginant su istoriniais duomenimis.“