Mokslas ir IT

2020.03.18 18:52

LRT FAKTAI. Mokslininkai apie tai, kodėl virusai nekuriami tyčia

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.03.18 18:52

Koronavirusui pasaulyje intensyviai plintant jau trečią mėnesį, viena populiariausių skleidžiamų teorijų lieka teiginys, kad jo užkratas buvo sukurtas tikslingai.

LRT FAKTAI jau rašė, kodėl virusas negali būti sukurtas kaip masinio naikinimo ginklas, o šįkart klausia mokslininkų, kaip veikia virusų tyrimo laboratorijos ir ar tikėtina, kad jose būtų kuriami dirbtiniai užkratai.

Ar įmanoma „pagaminti“ virusą?

„Specialiai paleistas“, „iš slaptos laboratorijos“, „platinamas tyčia“, „tyčia, o gal netyčia išsprūdo iš gamintojų rankų“: tai tik keli teiginiai, pasirodę lietuviškoje socialinių tinklų erdvėje. Už viruso kūrimo esą gali slypėti valstybių karai ar vaistų gamintojų interesai.

Kembridžo universiteto doktorantė, virusologė Ingrida Olendraitė sako, kad sunkiai įsivaizduojama situacija, kad kurioje nors pasaulio laboratorijoje darbuojasi mokslininkai, specialiai užsiimantys naujo viruso kūrimu. Nors teoriškai sintetinti virusą įmanoma, praktiškai tai vykdyti sunku.

„Sukurti naują virusą, o dar tokį, kuris gebėtų efektyviai apkrėsti žmones, reikėtų tikrai labai didelių mokslininkų grupių, daug metų darbo, ir net neįsivaizduoju, iš kur jie gautų finansavimą“, – sako mokslininkė.

Jos teigimu, virusas yra sudėtingesnė dalelė, nei gali atrodyti, todėl nėra įmanoma tiesiog imti ir sukurti naujo patogeno. Esą net ir išsamiai juos laboratorijose tyrinėjantiems mokslininkams dažniausiai iki galo nėra aišku, kaip jie veiks, patekę į „pilną“ žmogaus organizmą.

„Virusai ne tik turi sudėtingą, unikalią molekulinę sudėtį, tačiau ir patys sąveikauja su įvairiomis ląstelėmis, su įvairiais baltymais tose ląstelėse“, – apie virusus pasakojo mokslininkė.

Ji sako, kad net ir turint daug informacijos apie virusą, suprantant jo molekulinę struktūrą gali tiesiog nepavykti jo „įkišti“ į ląsteles.

„Vienoje grupėje bandoma vieną virusą padauginti ateities darbams ląstelėse, kas yra įprasta praktika, ir jau metus nepavyksta, nes jokios ląstelės tam virusui „nepatinka“, – pavyzdį iš mokslininkų darbo pateikė I. Olendraitė.

„Todėl manau, kad toks visiškai naujas virusas ar jo atmaina, kuri sėkmingai plistų, būtų gal ir įmanomas, bet absoliutus aklas šaudymas“, – kritiškai internautų spėliones vertino ji.

Mokslininkė teigia, kad virusai laboratorijose keičiami ir sintetinami ypatingais atvejais. „Tokiu atveju dirbama ne su visu viruso genomu, o jei ir visu, ir jis pavojingas žmogui, tada labai sudėtingomis laboratorinėmis sąlygomis – visoje Jungtinėje Karalystėje yra vos kelios laboratorijos, kur tai apskritai galima daryti.

Jei žinoma, kad virusas paveikia tam tikrą ląstelę, dažniau jį galima panaudoti kaip „mašiną“, ką nors perkelti į ląstelę – tai gali būti, pavyzdžiui, baltymas, kuris švyti ir parodo, kurioje ląstelės vietoje įsikūrė virusas“, – apie eksperimentus su virusais pasakojo I. Olendraitė.

Laboratorijose virusai kaupiami, tačiau tik vakcinoms kurti

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vadovas dr. Raimundas Mockeliūnas taip pat teigė rimtai nevertinantis kalbų, kad virusus, tokius kaip naujasis koronavirusas, kas nors galėtų kurti tyčia.

„Virusų kolekcijų valstybės turi, ir gripo virusų, ir SARS (sunkus ūminis respiracinis sindromas, išplitęs 2002–2003 m. – LRT), bet tai yra dėl vakcinų, dirbama kovojant prieš virusą“, – sakė jis. „Šiuo metu laboratorijos, kurios dirba su ypatingais ligų sukėlėjais, dirba tam, kad suvaldytų infekcijas, o ne tam, kad sukurtų naujas.“

„Aišku, tokių prielaidų niekad negalima atmesti“, – pridūrė mokslininkas, primindamas, kad biologiniai ginklai istorijoje jau buvo kuriami prieš maždaug 50 m. – tačiau po to esą apie panašius eksperimentus mokslinėje bendruomenėje nebuvo kalbama.

Ar tikėtina, kad mokslininkai dirba slapčia?

Vis dėlto dauguma komentatorių, abejojančių koronaviruso atsitiktinumu, yra įsitikinę ir tuo, kad koronaviruso kūrimas buvo slaptas projektas.

I. Olendraitė teigia, kad tokį scenarijų įsivaizduoti sunku: mokslininkai turėtų dirbti sunkiai suprantamomis sąlygomis.

„Reikėtų milžiniškų pinigų, labai daug žmonių, nežmoniškai daug laiko ir dar daugiau sėkmės. Visus metus mokslininkai turėtų dirbti be publikacijų, tad neaišku, iš kur jie gautų finansavimą. Net ir nepaisant tokių apribojimų, kyla labai svarbus klausimas: koks tokio elgesio motyvas? Neįmanoma viruso nukreipti prieš vieną žmonių rasę ar tipą, visada būtų pakenkiama visai žmonijai“, – sako ji.

Virusologė taip pat papasakojo apie 2012 m. nutikusį atvejį, kai mokslininkai bandė sukurti pavojingas paukščių gripo mutacijas tam, kad būtų galima kuo greičiau reaguoti į naujus pavojingos ligos protrūkius. Tyrėjų bendruomenė inicijavo moratoriumą, kuriuo sustabdė viruso tyrimus metams, įsikišo ir JAV vyriausybė bei nurodė nepublikuoti išsamių tyrimų apie pavojingą ligos sukėlėją tam, kad jis nepatektų į aplinką.

I. Olendraitė teigia, kad nereikėtų vadovautis įsivaizdavimu, jog virusą gali sukurti vienas mokslininkas, turintis tikslą pakenkti.

„Jei ir būtų bandoma ir pasisektų, pačiam kūrėjui tikriausiai baigtųsi blogai dar iki tol, kol tokį virusą būtų galima paleisti <...> Na, o dirbant grupėmis tokio viruso kūrimas yra visiškai nereikalingas ir neįdomus procesas, ir gamtoje netrūksta virusų, kurie gali kelti daug problemų“, – sako mokslininkė.

„Kovo 17 dieną žurnalas „Nature“ taip pat patvirtino, kad SARS-CoV-2 „nėra laboratorinis konstruktas arba tikslingai sukurtas virusas“.

Konspiracijos teorijos

Nors istorijoje buvo atvejų, kai mokslininkai kūrė biologinius ginklus, mokslininkai atmeta teiginius, kad naujasis koronavirusas ar kiti virusai šiandien būtų kuriami tyčia, tokioms teorijoms nėra pateikiama ir jokių įrodymų. Mokslininkų teigimu, net jei ir pavyktų laboratorijoje sukurti virusą, kas turėtų būti ilgas ir brangiai kainuojantis procesas, jo gyvybingumas ir žmonių užkrėtimo grėsmė yra sunkiai prognozuojami.