Jungtinės Tautos saugos unikalią riešutus skaldančių šimpanzių kultūrą. Tai pirmas kartais, kai tarptautinė organizacija apsaugai pasirinko tam tikros rūšies gyvūno veiklą, rašo CNN.
Po dešimtmečius trukusių išsamių šimpanzių mokymosi metodų tyrimų Jungtinių Tautų Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (CMS) įgyvendinimo institucija sutiko saugoti Vakarų Afrikos šimpanzių gebėjimą skaldyti riešutus.
Ši veikla buvo pasirinkta kaip saugotina dėl to, kad ji išryškina šimpanzių „unikalia technologinę kultūrą“, aiškina CMS atstovai.
Šimpanzės gali perskelti riešutus akmenimis ir medžio gabalais, kuriuos panaudoja kaip plaktuką ir priekalą.
Tačiau šiais sugebėjimais pasižymi tik labiausiai į Vakarus nutolusiose paplitimo vietose gyvenantys individai, teigia CMS. Šimpanzės Gvinėjoje, Siera Leonėje, Liberijoje ir Dramblio Kaulo Krante tai daro, o kitose Afrikos vietose – ne.
„Toks elgesys gali padidinti šimpanzių išgyvenamumo galimybes tose vietose, kur dėl klimato kaitos pasikeitė vegetacija,“ – aiškino CMS.
Vasarį pirmą kartą buvo paskelbta apie planus, saugoti šią šimpanzių savybę. Sprendimas saugoti šią kultūrą buvo grįstas įrodymais, kad šie primatai, panašiai kaip banginiai, delfinai ar drambliai, tam tikrus veiksmus išmoksta ir įgūdžių įgyja socialinio mokymosi iš kitų tos pačios rūšies individų būdu.
Agentūra remiasi įvairių mokslininkų tyrimais, tarp kurių yra ir Jane Goodall tyrimai. Mokslininkė ne vieną dešimtmetį tyrė socialinius laukinių šimpanzių bendravimo įgūdžius.
CMS atstovai teigė ieškosiantys daugiau informacijos apie šimpanzių riešutų skaldymo įgūdžius ir paraginsiantys žiniasklaidą daugiau dėmesio skirti, nušviečiant unikalų šių gyvūnų talentą.
„Gyvūnų kultūra gali būti labai įdomi plačiajai visuomenei, padėti formuoti žmonių suvokimą apie tam tikrą gyvūnų rūšį ir tokiu būdu parodyti jos vertingumą“, – rašoma CMS pranešime.
Šimpanzių veikla buvo vienas iš dviejų prieš konferenciją svarstymui pateiktų gyvūnų įgūdžių. Antrasis buvo Rytų atogrąžų Ramiojo vandenyno kašalotų skleidžiami garsai.
Banginiai „mažai vienas nuo kito skiriasi savo DNR, tačiau jų balsai labai skirtingi, o tai gali būti įgyta tik socialinio bendravimo ir išmokimo būdu“, – teigiama agentūros pranešime.
