Mokslas ir IT

2020.03.14 12:03

Lietuvoje populiarėjantys išmanieji laikrodžiai vaikams: apsaugos priemonė ar įrankis tėvams šnipinėti?

Giedrė Trapikaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.03.14 12:03

Lietuvoje populiarėja vaikams skirti išmanieji laikrodžiai, kuriais galima susisiekti su vaiku, stebėti jo buvimo vietą ar net pasiklausyti jį supančios aplinkos. Kyla klausimas, kaip neperžengti ribos tarp vaiko saugumo ir jo privatumo.

Spalvingas nedidelis išmanus laikrodukas keturmečiui vaikui – tarsi pirmasis mobilusis telefonas ant rankos, o tėvams – galimybė su juo palaikyti ryšį.

„Man, kaip mamai, saugumas yra labai svarbus. Tai galimybė komunikuoti su vaiku, net ir kai jis dar visai mažas. Buvo atvejis, kai vaikas sugalvojo pasislėpti, nes vaikai labai mėgsta žaisti slėpynių, jis jau mokėjo laikroduku atsiliepti, todėl mes jo ieškodami skambinome. Ši funkcija mums labai padėjo. Tiksli vieta padėjo surasti pasislėpusį vaiką, nes kitaip turbūt būtume apvaikščioję visą rajoną. Tai parodė, koks reikalingas yra šis laikrodukas“, – sako LRT RADIJO kalbinta Aurelija.

Dar viena tokių išmanių laikrodžių funkcija, kad vienas iš tėvų, savo telefone įdiegęs specialią programėlę, gali pasiklausyti vaiko ir jį supančios aplinkos. Tiesa, pačiam vaikui to ir nežinant.

Aurelija teigia, kad nors ir smalsu, šią funkciją ji naudojasi retai.

„Tos funkcijos labai ir nenaudojame, galbūt dar ir tokio poreikio nebuvo. Galbūt kai vaikai jau vyresni, grįžta po mokyklos, gal ir įdomu paklausyti, kas vyksta, bet dažniausiai mes paskambiname ir pašnekame. Tą funkciją ne taip dažnai naudojame, bet turbūt gerai, kad bent jau yra tokia funkcija“, – kalba moteris.

Klausosi ir auklių, ir auklėtojų

Pasak laikrodukus „Gudrutis“ kuriančios įmonės „Promo vero“ direktoriaus Pauliaus Sirevičiaus, klientams rekomenduojama pasiklausymo funkcija skirta ne piktnaudžiavimui, bet naudojimuisi tuomet, kai iškyla abejonių dėl vaiko saugumo.

„Mes rekomenduojame aplinkos klausymosi funkciją tokiais atvejais, kai vaikas neatsiliepia, norima tikrai užsitikrinti, kad aplinka yra saugi. [...] Iš mūsų patirčių tikrai nėra kokio nors piktnaudžiavimo, tiesiog yra smalsumas, kaip, tarkime, vaikas paliekamas su aukle ir tėvai į vaiko vežimėlį įdeda laikroduką, kad pasiklausytų, kaip auklė su juo kalbasi“, – pažymi P. Sirevičius.

P. Sirevičiui yra tekę girdėti atvejų, kai tėvai, norėdami sužinoti, kaip naujame darželyje jaučiasi jų vaikas, klausosi ir jų auklėtojų.

„Tiesiogiai kritikos tikrai nesulaukiame. Šis klausimas gal nėra visiškai sureglamentuotas, todėl ši funkcija yra leidžiama. Jeigu bus išleistas įstatymas, nurodantis ją atjungti, mes ir atjungsime. Laikrodžio tikrai keisti nereikia. Tai yra tiesiog programinis pakeitimas, kuris įvyktų labai greitai“, – komentuoja P. Sirevičius.

Prieš kelerius metus tokią funkciją turintys išmanieji laikrodžiai vaikams Vokietijoje buvo uždrausti. Tuomet atkreiptas dėmesys, kad tėvai šiuo būdu galėjo šnipinėti ir mokytojus. Norvegijos vartotojų apsaugos tarnyba kritikavo ir tai, kad galimybė slapčia pasiklausyti vaiko kelia pavojų jo privatumui. Beje, yra ir tokių laikrodžių, kuriais slapta galima fiksuoti ir vaiką supančią aplinką, jos vaizdą.

Kenkia vaiko raidai

Psichologė-psichoterapeutė Audronė Bakšienė pabrėžia, kad tėvai, imdamiesi tokios vaikų kontrolės priemonių, dažnai siekia patys jaustis saugūs ir ramūs, o dėl to neretai kenčia vaiko interesai.

„Kalbant apie pokalbių klausymosi funkcijas, aš nepatarčiau to daryti. [...] Mes žlugdome su juo (vaiku – LRT.lt) ryšį vietoje to, kad kurtume. Pamatinė vertybė yra pagarba žmogui, šiuo atveju vaikui, kurio asmenybė yra žlugdoma“, – pabrėžia A. Bakšienė.

Psichologės teigimu, tokie vaiko pasiklausymai gali kenkti jo raidai.

„Tam tikra prasme mes galime trikdyti vaiko raidą, trukdome jam suprasti, kur yra jo ribos, kur yra jo privati erdvė, kas jis yra kaip asmenybė, ar tėvai yra visagaliai, kiek aš privalau paklusti. Mes kalbame apie tam tikra prasme asmenybės deformaciją“, – akcentuoja specialistė.

Anot A. Bakšienės, ne kontrolė, o artimas ryšys ir susitarimai yra svarbiausi siekiant užtikrinti vaiko saugumą.

„Ugdydami vaiko sąmoningumą, didindami vaiko supratimą apie realų gyvenimą, tokiu būdu mes pasieksime jo saugumą, o ne kontroliuodami“, – tikina ji.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.