Mokslas ir IT

2020.03.09 11:18

Koronavirusas: ar moterys ir vaikai užsikrečia rečiau?

LRT.lt 2020.03.09 11:18

Panašu, kad moterys kur kas rečiau miršta nuo koronaviruso nei vyrai, o vaikų mirtingumas apskritai mažiausias, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, rašo BBC.

Daugelis žmonių šia infekcija perserga lengvai, tačiau sunkiausiais atvejais modelis, atrodo, yra aiškus. Kas gi iš tiesų vyksta?

Kaip teigia BBC, visa turima informacija yra gauta Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centrams atlikus išsamų tyrimą. Jo metu ištyrus 44 tūkst. atvejų paaiškėjo, kad mirė 2,8 proc. virusu užsikrėtusių vyrų ir 1,7 proc. moterų.

Vaikų ir paauglių mirštamumas siekia 0,2 proc., lyginant su 15 proc. vyresnių nei 80 metų amžiaus žmonių grupėje.

Ar tikimybė, kad moterys ir vaikai susirgs koronavirusu iš tiesų yra mažesnė?

Šias išvadas galima paaiškinti dvejopai. Arba šios gyventojų grupės apskritai yra mažiau linkusios užsikrėsti šia infekcija, arba jų organizmai yra geriau pasiruošę kovoti su virusu.

„Paprastai, kai pasirodo naujas virusas, juo užsikrečia visi“, – sako Ekseterio universitetą atstovaujantis dr. Bharat Pankhania.

Taip yra dėl to, kad naujam virusui niekas neturi imuniteto, nes su juo paprasčiausiai dar nėra susidūrę.

Visgi pačioje protrūkio pradžioje vaikai paprastai užsikrečia rečiau. „Viena iš priežasčių, kodėl kol kas nematome tiek daug užsikrėtusių vaikų – tėvai stengiasi vaikus laikyti atokiau nuo sergančiųjų“, – sako dr. Nathalie MacDermott iš Londono Karaliaus koledžo.

Kas gelbsti moteris?

Galbūt jus stebina tai, kad vyrų ir moterų mirštamumas nuo koronaviruso skiriasi, tačiau mokslininkai visiškai tuo nesistebi.

Tokios pačios tendencijos stebimos ir kitų infekcijų, įskaitant ir gripą, atvejais. Pirmiausia, dėl tam tikro gyvenimo būdo, rūkymo ir pan. vyrai paprastai būna prastesnės sveikatos nei moterys.

„Rūkymas pažeidžia plaučius, o tai tikrai neišeina į naudą“, – sako N. MacDermott.

Tai gali tapti itin didele problema Kinijoje, kur rūko net 52 proc. vyrų, lyginant su 3 proc. moterų. Tačiau skiriasi ir tai, kaip moterų ir vyrų imuninė sistema reaguoja į infekciją.

„Moterų imuninė sistema fiziologiškai kitaip reaguoja nei vyrų. Moterys dažniau serga autoimuninėmis ligomis, yra pagrįstų įrodymų, kad moterų organizmai gamina veiksmingesnius antikūnus, pavyzdžiui, pasiskiepijus nuo gripo“, – aiškina Rytų Anglijos universiteto profesorius Paulas Hunteris.

Ar yra kokių nors su nėštumu susijusių rizikų?

Oficialus atsakymas yra ne, tačiau ekspertai turi tam tikrų abejonių. Nėštumas labai paveikia moters organizmą, taip pat ir susilpnina imuninę sistemą.

To reikia, kad motinos organizmas neatmestų gimdoje augančio vaisiaus, tačiau susilpnėjus imuninei sistemai, moteris tampa mažiau atspari infekcijoms. Nėščiosios dažniau miršta nuo gripo nei to paties amžiaus nesilaukiančios moterys.

Jungtinės Karalystės Vyriausybė teigia, kad nėra jokių požymių, jog nėščiosios sunkiau sirgtų ar dažniau užsikrėstų koronavirusu.

„Nebūčiau toks tikras, – abejoja P. Hunteris. – Šie tvirtinimai pagrįsti vos devynių besilaukiančių moterų duomenimis, todėl nemanau, kad galima drąsiai teigti, jog viskas yra gerai.“

Ar vaikai gali užsikrėsti koronavirusu? Kokie simptomai jiems pasireiškia?

Taip, vaikai gali užsikrėsti koronavirusu. Jauniausi šia infekcija susirgę kūdikiai buvo vos kelių dienų amžiaus.

Informacijos apie „Covid-19“ užsikrėtusiems vaikams pasireiškiančius simptomus kol kas labai nedaug, tačiau panašu, kad jie nebūna itin sunkūs: karščiavimas, sloga ir kosulys.

Paprastai manoma, kad kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau jis serga. Taip yra gripo atveju, kai jaunesniems nei 5 metų (o ypač jaunesniems nei 2 metų) vaikams dažniausiai pasireiškia komplikacijos.

„Paprastai mažiausiai virusui atsparūs itin jauni ir gerokai pagyvenę žmonės“, – sako B. Pankhania.

Yra užfiksuota keletas atvejų su sunkiomis komplikacijomis, tačiau tie asmenys turėjo kitų sveikatos problemų, nusilpusią imuninę sistemą, sunkios formos astmą ir pan. Apskritai vaikai šia infekcija serga gana nesunkiai.

Ar gali vaikų imuninėse sistemose slypėti koronavirusas?

Vaiko ir suaugusio žmogaus imuninės sistemos labai skirtingos. Vaikystėje mūsų imuninės sistemos yra iki galo nesusiformavusios, linkusios pernelyg audringai reaguoti į dirgiklius – dėl to vaikams taip dažnai pakyla temperatūra.

Per stipriai reaguojanti imuninė sistema nėra gerai, nes ji gali išderinti visą organizmą, ir koronavirusas išties gali tapti mirtinu.

„Atrodo, tikėtumeisi, kad imuninė sistema pasius, tačiau taip nėra, – sako N. MacDermott. – Šis virusas kažką tokio padaro, kad vaikų imuninė sistema nėra taip stipriai stimuliuojama, tačiau kol kas priežastys lieka neaiškios.“

Visgi reikėtų nepamiršti, kad apie vaikus kol kas turime labai nedaug informacijos.

„Nerimauju dėl to, kad kol kas turėjome per mažai atvejų, kad suprastume, koks iš tiesų yra mirštamumas, pirmiausia, naujagimių ir kūdikių“, – aiškina N. MacDermott.

Kodėl koronavirusas apskritai mirtinas?

Pirmieji koronaviruso simptomai – karščiavimas ir kosulys. Daugelis mūsų žiemos metu tokius simptomus patiriame bet kuriuo atveju.

Tačiau mūsų imuninė sistema gali per daug audringai sureaguoti į šį virusą. Vienas iš sunkesnių simptomų yra ūminis respiracinio distreso sindromas, kurį sukelia išplitęs plaučių uždegimas.

Uždegimu organizmas signalizuoja, kad metas pradėti kovoti su infekcija.

„Uždegimas yra normali organizmo balansavimo būsena. Tačiau jei viskas pakrypsta ne taip, kaip turėtų būti, žmogus miršta, – aiškina B. Dr Pankhania. – Šis virusas sukelia vieno organo uždegimą po kito, todėl jie negali tinkamai atlikti savo funkcijų.“

Dėl šios infekcijos plaučiai negali tinkamai aprūpinti organizmo deguonimi ir pašalinti iš kraujo anglies dvideginį, todėl inkstai nustoja valyti kraują, pažeidžiama žarnyno gleivinė.

„Virusas sukelia tiek uždegimų, kad organizmas galų gale pasiduoda... išsivysto kelių organų nepakankamumas“, – priduria B. Pankhania.

Jei imuninei sistemai nepavyksta sudoroti viruso, jis išplinta į visus organizmo kampelius.

Kodėl miršta pagyvenę žmonės?

Taip yra dėl dviejų priežasčių: silpnesnė imuninė sistema ir kovoti su infekcija mažiau pajėgus organizmas. Visi žinome, kad senstant imuninė sistema silpnėja.

„Jūsų organizmo gaminamų antikūnų kokybė kur kas prastesnė, kai jums 70 metų, nei tuomet, kai buvote dvidešimties“, – sako P. Hunteris.

Be to, manoma, kad vyresni žmonės sunkiau pakelia įvairius rimtus uždegimus, kurie gali tapti mirties priežastimis.

„Jei jums 95 metai, jūsų inkstai funkcionuoja vos 60 proc. pajėgumu ir gauna dar papildomą apkrovą, gali būti, kad jų pajėgumo nebeužteks gyvybei palaikyti“, – sako N. MacDermott.