Mokslas ir IT

2020.03.07 18:24

Kosmose užaugintos salotos paįvairins astronautų mitybą

LRT.lt 2020.03.07 18:24

Patiriamas nesvarumas, žvilgsnis į Žemę iš atviro kosmoso ir adrenalinas skriejant į orbitą 30 tūkst. km per val. greičiu: astronauto gyvenimas turi unikalių privalumų. Visgi maisto nėra tarp jų, o kosmoso keliautojai mėgaujasi džiovintais ledais, skysta druska ir pipirais bei dehidratuotais krevečių kokteiliais, skelbia „The Guardian“.

Tačiau dabar meniu reikia išplėsti, nes pirmos kosmose užaugintos salotos buvo tokios pat maistingos ir skanios kaip Žemėje.

Gioia Massa iš NASA „Kennedy“ kosminio centro, salotų auginimo projekto mokslininkė, teigė, kad maisto auginimas kosmose gali būti labai svarbus astronautams, vykstantiems į ilgalaikes misijas.

„Jei ilgą laiką laikote supakuotą maistą, pablogėja jo kokybė, skonis ir maistinė kokybė, mažėją vitaminų. Mes negalime garantuoti, kad jie dabar gaus pakankamai subalansuotą maistą“, – sakė ji.

Be to, pasak mokslininkės, auginant ir prižiūrint augalus, astronautai gali gauti ir psichologinės naudos.

Teigiama, kad astronautai gali pavargti valgydami tuos pačius senus vakuume supakuotus patiekalus.

„Daugelis astronautų numeta svorio“, – pridūrė projekto vadovė.

Daržovių auginimo sistemą, vadinamą „Veggie“, sudaro augalų pagalvės (uždaromos talpos, kuriose yra keraminio dirvožemio), LED apšvietimas ir laistymo Sistema.

Salotų pasėliai netrukdomai augo nuo 33 iki 56 dienų, prieš jas valgant, arba grąžinant į Žemę cheminei ir biologinei analizei atlikti. Prieš valgydami astronautai nuvalo lapus dezinfekuotomis servetėlėmis. „Mes nenorime, kad kas nors susirgtų. Štai kodėl mes visa tai darome“, – aiškino mokslininkė.

Kosminių salotų sudėtis buvo panaši į žemėje auginamų kontrolinių augalų, o kai kurie augalai buvo dar turtingesni tokiais elementais kaip kalis, natris, fosforas, siera ir cinkas. Jie turėjo didesnį bakterijų kiekį, galbūt dėl ​​to, kad jie auga šiltesnėje, drėgnesnėje ir uždaro oro sistemoje, tačiau nebuvo nustatyta, kad juose būtų pavojingų bakterijų.

Projekto išvados skelbiamos žurnale „Frontiers in Plant Science“.