Mokslas ir IT

2020.03.05 15:02

Vakciną sukūrė per 42 paras, tačiau 2 milijardų dolerių lenktynės dėl ginklo prieš koronavirusą tęsiasi

LRT.lt 2020.03.05 15:02

Juanas Andresas tą naktį prabudo tris kartus. Prieš nueidamas ilsėtis jis sukrovė vakcinos buteliukus sunkvežimio gale. Vasario pabaigoje prie Bostono įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Moderna“ pasiekė neįprastą rekordą – nuo naujojo koronaviruso nustatymo iki vakcinos paruošimo išbandyti su žmonėms praėjo vos 42 paros, skelbia „The Financial Times“.

Už vakcinos kūrimą atsakingas farmacijos veteranas J. Andresas nervingai tikrino savo telefoną, kad galėtų sekti sunkvežimį, gabenantį vakciną į slaptą vietą, kur JAV nacionaliniai institutai pradės bandymus.

„Padaryti tai kuo greičiau yra mūsų pareiga“, – sakė mokslininkas. Kai jie įsitikino, kad vakcina kelionės tikslą pasiekė saugiai, mokslininkų komanda šventė valgydama ledus. Projekto metu dirbo mažiausiai 100 „Moderna“ darbuotojų.

„Moderna“ yra viena iš daugiau nei 20 kompanijų ir viešojo sektoriaus organizacijų visame pasaulyje, kurios siekia sukurti vakciną nuo naujojo koronaviruso, kurio sukeltos ligos jau pareikalavo daugiau kaip 3300 gyvybių.

Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicija (CEPI) – vyriausybių, pramonės ir labdaros organizacijų partnerystė – sukurta prieš trejus metus kovojant su ligomis, keliančiomis grėsmę žmonėms visame pasaulyje, jau remia keturis „Covid-19“ vakcinų projektus, įskaitant „Moderna“ kompanijos.

2 milijardų dolerių lenktynės

CEPI vykdomasis direktorius Richardas Hatchettas ketina pasirašyti sutartis su dar keturiais projektų įgyvendintojais. Jis skaičiuoja, kad „Covid-19“ vakcinų sukūrimas per ateinančius 12-18 mėnesių kainuos apie 2 milijardus dolerių.

„Vasarį, paskelbę kvietimą teikti paraiškas, gavome 48 paraiškas iš viso pasaulio“, – priduria jis. Pasak jo, grėsmė, su kuria susiduriame, neturi precedento per pastaruosius 100 metų, atsižvelgiant į jos greitį ir galimą sunkumą.

„Moderna“ gamykla yra mažesnė nei įprastos farmacijos kompanijų gamyklos. Čia vakcinos kūrimo lenktynes ​​prasidėjo sausio 10 d., kai Kinijos mokslininkai internete paskelbė koronaviruso genomą – visas 30 000 genetinio kodo raidžių.

„Prieš protrūkį neįmanoma nuspėti, koks virusas ateis toliau. Užuot bandęs sukurti vakciną nuo patogeno (viruso), turi pabandyti sukurti technologiją, kuri palengvintų greitą vakcinų kūrimą“,– sako Anthony Fauci, JAV Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto vadovas.

Viena iš tokių technologinių platformų yra „Moderna“ vakcinų, pagrįstų virusine genetika, gamyba. Iki vasario 7 d. bendrovės mokslininkai buvo pagaminę dešimtis klinikinės vakcinos dozių, kurių pakaktų bandymams su sveikais savanoriais, suplanuotiems balandžio mėnesį Tuomet tyrėjams teko laukti, norint išsiaiškinti, ar vakcinos yra sterilios.

Laukti – 12–18 mėnesių

Nors skubama, skiepų ekspertai sako, kad turės praeiti 12–18 mėnesių, kol skiepus bus galima plačiai naudoti. Po pradinio saugumo tyrimo dabar turi būti atlikti klinikiniai tyrimai veiksmingumui nustatyti.

„Moderna“ ir jos konkurentų darbas gali būti naudingas tik tuo atveju, jei koronavirusas vėl pasikartos per kitą protrūkį kitais metais arba taps endemine infekcija, pavyzdžiui, sezoniniu gripu.

Kadangi komercinė grąža yra neaiški, pramonės reagavimas į epidemijas yra įmonės socialinės atsakomybės pavyzdys. „Moderna“ gali būti pirmoji, kuri atliks bandymus su žmonėmis, tačiau sukurti vakciną bando ir kiti, pavyzdžiui, „Johnson & Johnson“, „Sanofi“, Kvinslando universitetas.

Genetinis sekos nustatymas ir naujos struktūrinės biologijos priemonės keičia vakcinų vystymąsi, leidžiant mokslininkams susikurti savo sintetines virusų versijas. Tai atveria kelią naujiems žaidėjams. Pitsburgo universiteto Skiepų tyrimų centro direktorius Paulas Duprexas sako: „Turime daugiau žmonių, galvojančių apie problemas skirtingais būdais, neapsiribojant vien tik viruso auginimu tam tikroje laboratorijoje.“

Kalifornijos „La Jolla“ imunologijos instituto profesorius Shane'as Crotty sako, kad vienas iš principų, kurių laikomasi, yra ieškoti geriausio imuninio atsako pacientui, kuris serga šia liga, ir pabandyti jį nukopijuoti, kad vakcina galėtų sukelti tvirtesnę gynybą.

Lenktynėse pirmauja nuostolinga įmonė

„Moderna“ yra nuostolinga įmonė, sukūrusi keletą vakcinų ir gydymo technologijų, tačiau jų nepardavusi. Ji negalėjo pati padengti naujos „Covid-19“ vakcinos sukūrimo išlaidų. Net pelningos didžiosios farmacijos kompanijų grupės vengė investuoti į vakcinų kūrimą negaudamos valstybės lėšų, nes tikimybė uždirbti pinigus yra maža.

Kelios kompanijos prarado pinigus kurdamos vakcinas protrūkiams, pavyzdžiui, Ebolos ir SARS, stabdyti, nes protrūkiai baigėsi prieš pradedant prekybą sukurtais vaistais.

Dabar „Moderna“ jau įveikė pirmąją kliūtį, tačiau turi ruoštis iššūkiams. Įmonė galėtų pagaminti daugiau vakcinų kitam tyrimui, bet nesukurtų vakcinos visiems tiems, kuriems jos gali prireikti. Tariamasi su vyriausybėmis dėl to, kad jos pagamintų milijonus ar net milijardus dozių. Neišvengiamai „Moderna“ turės nedaug galimybių, o tik susitarti su didesniu gamintoju.

Gamybos pajėgumai bus labai svarbūs, jei licencijuoti produktai pasirodys sėkmingai, atlikus klinikinius tyrimus,

Didžiausia pasaulyje vakcinų gamintoja GSK paskelbė partnerystę su Kinijos „Clover Biopharmaceuticals“, kuri vykdo vieną didžiausių šalies vidaus farmacinių preparatų gamybos operacijų. GSK taip pat padarė savo „pagalbinę“ technologiją, kuri pasirodė veiksminga H1N1 gripo pandemijos metu, nemokamai prieinamą bet kuriai įmonei, kuri, jos manymu, gali ja naudotis.

Pridėjus prie vakcinos, adjuvantas gali sukelti stipresnį imuninį atsaką. Vakcinos dozė, kurią turite duoti, gali būti mažesnė, tai reiškia, kad ją gali gauti daugiau žmonių ir greičiau. Šiuo metu bet koks komercinis pelnas iš įsitraukimo į sėkmingos vakcinos sukūrimą yra antraeilis susirūpinimas. „Šiuo metu mes esame visiškai susikoncentravę į mokslą. Derybos dėl komercinių sąlygų gali palaukti. Mes manome, kad prioritetas yra suderinti mokslinį bendradarbiavimą, suteikti gaminį jiems nemokamai, išbandyti jį ikiklinikiškai ir pažiūrėti, ar šis dalykas gali veikti“, – aiškina bendrovės atstovai.

Ar skiepą gaus visi?

JAV, kur politikai ir pacientai širsta dėl aukštų vaistų kainų, daugiau nei 40 Kongreso narių vasarį kreipėsi į Donaldą Trumpą reikalaudami prezidento užtikrinti, kad bet koks valstybės finansuojamas skiepas ar gydymas būtų pritvirtintas ir prieinamas visiems.

„Jei mums pavyks mokesčių mokėtojų lėšomis surasti kokį nors gydymą, turime užtikrinti, kad vakcina būtų prieinama visiems. Tai neturėtų būti perduota privačioms farmacijos kompanijoms“, – sakė iniciatyvai vadovavęs Janas Schakowsky, Ilinojaus demokratų kongreso narys.

Teigiama, kad gripo H1N1 atveju 2009 m. turtingiausios šalys sudarė sutartis ir monopolizavo vakcinų tiekimą.

CEPI kėlė klausimą, ar reikės „Covid-19“ vakcinos, kai ji bus paruošta kitais metais. Pasak ekspertų, mažai tikėtina, kad izoliacija bus sėkminga ir viruso plitimas visiškai sustabdytas, todėl šioms vakcinoms bus sukurta ilgalaikė komercinė niša.