Mokslininkai nustatė, kad žmonės dėl oro taršos vidutiniškai praranda trejus gyvenimo metus, skelbia „The Guardian“.
Tyrimas rodo, kad vidutinė gyvenimo trukmė pailgėtų metais, jei nustotume deginti iškastinį kurą. „Tai patvirtina, kad iškastinio kuro sukelta oro tarša savaime yra dideliu pasaulinės rizikos veiksniu“, – rašo autoriai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Cardiovascular Research“.
Tyrimo metu išanalizuoti 8,8 mln. žmonių sveikatos įrašai. Tai didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti oro taršos žalą.
„Dėl oro taršos gyvenimo trukmė sutrumpėja daugiau nei nuo daugelio kitų rizikos veiksnių ir netgi labiau nei nuo rūkymo. Turiu pasakyti, kad tai buvo gana netikėta “, – aiškino profesorius Josas Lelieveldas iš Maxo Plancko chemijos instituto.
Naujasis tyrimas remiasi neseniai sukurtu smulkių kietųjų dalelių, žinomų kaip (PM 2,5), poveikio organizmui modeliu, taip pat ozono poveikio modeliu.
Remdamasi šiais duomenimis, mokslininkų komanda apskaičiavo mirčių dalį, kurią galima priskirti oro taršai šešiose kategorijose, įskaitant nepatikslintas neužkrečiamąsias ligas – kategoriją, apimančią tokias būkles kaip aukštas kraujo spaudimas ir diabetas.
Rezultatai rodo, kad vidutiniškai 2,9 metų gyvenimo trukmės prarandama dėl oro taršos. Rūkymą galima kaltinti dėl prarastų 2,2 metų, AIDS – dėl 0,7 metų.
Komanda priduria, kad jei būtų sumažinta oro tarša, kurios galima išvengti, kasmet būtų galima išvengti daugiau nei 5,5 mln. ankstyvų mirčių visame pasaulyje.
Rezultatai skiriasi regionuose: tokia priemonė išgelbėtų 2,4 mln. žmonių per metus Rytų Azijoje ir atgautų 3 iš 3,9 metų gyvenimo trukmės, prarastos dėl oro taršos. Tiesa, Afrikoje būtų galima išgelbėti tik 230 000 žmonių ir šiek tiek daugiau nei aštuonis gyvenimo mėnesius. Australijoje nauda būtų dar mažesnė.
Autoriai pažymi, kad tai lemia įvairūs veiksniai, įskaitant Afrikos oro taršą, kai vyrauja vėjo suneštos dulkės, o Australijoje yra griežtesnė oro taršos politika nei daugelyje kitų šalių.
