Mokslas ir IT

2020.03.02 13:22

Ar pavasaris sustabdys koronaviruso plitimą ir kodėl moterys pranašesnės su juo kovojant?

LRT.lt2020.03.02 13:22

Ar koronavirusas silpnėja pakilus temperatūrai? Virusus tiriantis mokslininkas Tomas Pietschmannas paaiškina, kodėl pavasaris iš tikrųjų teikia vilties ir kodėl moterys turi aiškų pranašumą kovoje su COVID-19 liga, rašo „Deutche Welle“.

Ar šiltesnis oras gali sulėtinti koronaviruso plitimą? Jei viskas gerai, naujasis virusas SARS-CoV-2 gali elgtis kaip gripo virusas. Tada pavasarį aukštesnė temperatūra užmuš patogenus ir sustabdys COVID-19 ligos plitimą. Koronaviruso sezonas praeis kaip ir metinė gripo banga, kuri žiemai pasibaigus pradeda slūgti.

Nors pavasaris gali teikti vilties, tačiau dar anksti tiksliai pasakyti, ar SARS-CoV-2 elgsisi kaip gripo virusas. Virologas Tomas Pietschmannas sako, kad ekspertai dar negali to nuspėti, nes dar gerai viruso „nesupranta“.

Tomas Pietschmannas dirba Eksperimentinės ir klinikinės infekcijos tyrimų centre, vadinamame „Twincore“, Hanoveryje, Vokietijoje. Jis tiria vadinamuosius RNR virusus. Šiai grupei priklauso SARS-CoV-2.

Skiriasi nuo gripo

„Šis virusas ypatingas tuo, kad žmonės su juo susiduria pirmą kartą. Iš duomenų, kuriuos turime iš Kinijos, galime daryti išvadą, kad virusas tik vieną kartą persimetė iš gyvūno žmonėms ir pasklido“, – aiškino mokslininkas.

Skirtingai nuo gripo virusų, su kuriais kažkuriuo metu kontaktavo beveik visi, mūsų imuninė sistema nėra pasirengusi kovoti su koronos patogenais.

Be to, oro sąlygos šiauriniame pusrutulyje šiuo metu yra praktiškai idealios, kad virusas sparčiai plistų. „Virusai yra stabilesni žemoje temperatūroje. Tai panašu į maistą, kuris ilgiausiai išsilaiko šaldytuve“, – teigė tyrėjas.

Bijo karščio

Kuo šilčiau, tuo sudėtingesnės sąlygos daugeliui virusų. „Koronavirusą supa lipidų sluoksnis, kitaip tariant, riebalų sluoksnis“, – aiškina virusų ekspertas. Pasak jo, šis sluoksnis nėra labai atsparus karščiui, o tai reiškia, kad virusas greitai suyra pakilus temperatūrai. Kiti virusai, tokie kaip norovirusas, yra stabilesni, nes juos daugiausia sudaro baltymai ir genetinė medžiaga.

Dėl kitų patogenų temperatūra vaidina tik antraeilį vaidmenį. Pavyzdžiui, dengės karštligės virusas daugiausia aptinkamas atogrąžų ir subtropikų regionuose. Bet tai mažiau susiję su patogenais, mėgstančiais šiltą orą: „Šiuo atveju virusą perduoda ne temperatūra, o gyvūnas“, – sako tyrėjas.

Oro drėgmė taip pat turi įtakos kvėpavimo takų virusų perdavimui. Po to, kai patogenai buvo išstumti iš kvėpavimo takų stipriai čiaudint, jie tiesiog kabo ore. „Šaltomis ir įprastai sausomis žiemos dienomis maži lašeliai kartu su virusais ore plūduriuoja ilgiau nei tada, kai oro drėgmė yra didėlė“, – aiškino ekspertas.

Anot jo, tokiu būdu patogenai gali greitai plisti. Tačiau iš pradžių jie tai daro tyliai ir slaptai. Nuo pirmojo kontakto su patogenais iki pirmųjų ligos simptomų gali praeiti kelios savaitės. Šio inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo viruso savybių ir biologijos.

Dvi X chromosomos ir estrogenas

Karščiavimas, skausmas ir šaltkrėtis yra tipiški virusinės ligos simptomai, kai kūnas kovoja su įsibrovėliais. Ar ši kova bus sėkminga, priklauso ne tik nuo užkrėstojo amžiaus ir sveikatos, bet ir nuo jo lyties. Duomenys rodo, kad koronaviruso atveju moterys išgyvena dažniau nei vyrai. Vyrų mirtingumas yra žymiai didesnis nei moterų.

Anot mokslininko, šį skirtumą galima paaiškinti genetika. „Kai kurie imunitetui svarbūs genai, pavyzdžiui, genai, atsakingi už patogenų atpažinimą, yra užkoduoti X chromosomoje. Kadangi moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai turi tik vieną, moterys turi pranašumą“, – aiškino jis.

Moteriškas lytinis hormonas estrogenas taip pat padeda moterims atsikratyti virusinių ligų. „Kai kurie imunitetui svarbūs genai taip pat turi estrogenų surišimo vietas, kur šie genai yra įjungiami. Tai reiškia, kad šiuos genus taip pat kontroliuoja hormonai", – sakė tyrėjas.

Tiesa, kiti ekspertai didesnį vyrų mirčių skaičių aiškina ir prastesne jų sveikata, lėtinėmis ligomis, rūkymu.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Australijoje yra daugiau nei 20 SARS-CoV-2 atvejų ir vienas atvejis užfiksuotas Brazilijoje – pietiniame pusrutulyje, kur dar ateis žiema.