Mokslas ir IT

2020.02.28 23:59

Lietuvos medžių DNR tyrimai – surinkti informaciją padeda ir muziejų eksponatai

Jūratė Anilionytė, Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.02.28 23:59

Miškų instituto mokslininkai, pasitelkę DNR žymenis, tyrė Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomą 18 amžiaus spaudą, priklausiusį Žemaičių vyskupui Juozui Mykolui Karpiui. Muziejininkai sako, kad ir mažiausios detalės padeda aiškinantis eksponatų istoriją, o mokslininkai planuoja kurti duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami mūsų regiono medžiams būdingi DNR žymenys.

Muziejininkas Vytautas Aleksiejūnas sako, kad Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomų spaudų meistrai puikiai išmanė savo amatą. Žemaičių vyskupo J. M. Karpio spaudą pagamintą 18 amžiuje nuspręsta patyrinėti detaliau.

Vilniaus Gedimino technikos universitete jau anksčiau nustatyta, kad metalinė jo dalis – iš vario ir cinko, o miškų instituto mokslininkams DNR žymenys atskleidė, kad medinė spaudo dalis pagaminta iš paprastosios pušies, kuri auga mūsų regione.

„Mokslininkams kas galėtų būti įdomu, kad tas spaudas yra Lietuvos teritorijoje arba gamintas, arba labai netoli nuo Lietuvos, tai galėtų būti kokie meistrai, kurie pagal vyskupo užsakymą, buvo spaudų gamintojai“, – pasakoja muziejininkas Vytautas Aleksiejūnas.

Panorama. Spektaklio „Spąstai“ autoriai klausia: kaip šioje realybėje nepamesti savęs? (su vertimu į gestų k.)

Miškų instituto darbuotoja sako, išskirti tinkamos kokybės DNR iš kelių šimtmečių medienos buvo nelengva, tyrimas truko savaitę. Mokslininkė tikra, kad spaudą meistrai pagamino iš paprastosios pušies, nors tyrimų pradžioje svarstyta, kad spygliuotis spaudui tikrai nebus naudotas.

„Buvo kaip mokslininkams labai sudėtingas dalykas, kad jį čiupinėjo daug rankų, buvo laikytas nesteriliomis sąlygomis ir nustatyti medžio rūšį nėra mokslininkams lengvas darbas. Paėmėme keturis pavyzdžius dėl to, kad būtų pakartojimai. Pavyzdžio dydis yra kaip žirnis“, – teigia miškų instituto darbuotoja Jūratė Bukauskaitė.

Pasak mokslininkų, mediena saugo daug informacijos, pavyzdžiui, iš kur medis buvo atvežtas, kokiomis sąlygomis jis augo, sekti galima ir klimato kaitą. Neabejojama, kad ši šilta žiema medžiuose paliks savo žymę.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai ketina kurti duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami mūsų regiono medžiams būdingi DNR žymenys.