Mokslas ir IT

2020.02.26 16:17

Koronaviruso pradžios detektyvas: kaip mokslininkams sekasi ieškoti viruso šaltinio gamtoje

LRT.lt 2020.02.26 16:17

Mokslininkai toliau bando išsiaiškinti, kaip mirtinas koronavirusas iš gyvūnų pasiekė žmones, ir bando surasti viruso šaltinį gamtoje, skelbia BBC.

Šiknosparnio išmatos su naujuoju koronavirusu pateko į miško paklotę. Laukinis gyvūnas, galbūt vabzdžius ėdantis pangolinas užsikrečia iš išmatų.

Naujasis virusas cirkuliuoja laukinėje gamtoje. Galų gale užkrėstas gyvūnas sugaunamas ir pirmasis žmogus užsikrečia. Tada virusas perduodamas darbuotojams laukinių gyvūnų truguje. Prasideda visuotinis protrūkis.

Mokslininkai bando įrodyti, kad toks scenarijus yra tikras. „Įvykių sekos nustatymas yra tarsi detektyvinis pasakojimas“, – sako prof. Andrew Cunningham iš Londono zoologijos draugijos (ZSL). Jo teigimu, viruso šeimininku gali būti daugybė laukinių gyvūnų rūšių, ypač šikšnosparniai, kuriuose klesti daugybė koronavirusų.

Kiek mes šiuo metu žinome apie tai, kaip virusas pasiekė žmones? Kai mokslininkai ištyrė naująjį virusą, daugumos žvilgsniai nukrypo į šikšnosparnius.

Žinduoliai susirenka į dideles kolonijas, skraido dideliais atstumais ir yra kiekviename žemyne. Jie retai suserga patys, tačiau leidžia patogenams paplisti. Anot Londono universiteto koledžo profesorės Kate Jones, yra įrodymų, kad šikšnosparniai puikiai išnaudoja savo energijos atsargas ir geriau atkuria pažeistą DNR

Neabejojama, kad šikšnosparnių savybės leidžia klestėti virusams. „Jie yra žinduoliai, yra tikimybė, kad kai kurie iš jų gali užkrėsti žmones tiesiogiai arba per tarpines rūšis“, – sako profesorius Jonathanas Ballas iš Notingemo universiteto.

Antroji dėlionės dalis yra paslaptingas gyvūnas, kuris savo kūne inkubavo virusą ir galiausiai pateko į Uhano turgų. Šiuo metu vienas iš pagrindinių įtariamųjų yra pangolinas.

Žinduoliui, kuris minta skruzdėlėms ir yra gausiausiai parduodamas žinduolis pasaulyje, gresia išnykimas. Žinduolio organai naudojami tradicinėje kinų medicinoje, o jo mėsa yra laikoma delikatesu.

Specialistų teigimu, koronavirusai, kurie buvo rasti skruzdėduose, yra labai panašūs į naująjį koronavirusą. Ar šikšnosparnių virusas ir skruzdėdos virusas galėjo mutuoti prieš pasiekdamas žmones? Ekspertai atsargiai daro išvadas. Duomenys apie pangolinų tyrimus kol kas nebuvo paskelbti, todėl informacijos neįmanoma patikrinti.

Profesorius A. Cunninghamas sako, kad tyrimų metu bus svarbus šių žinduolių skaičius. Pasak jo, jei iš kelių gyvūnų buvo imami mėginiai tiesiogiai laukinėje gamtoje, tokiu atveju rezultatai būtų svarbūs. Tačiau jei tirtas vienas gyvūnas iš nelaisvės, tokiu atveju daromos išvados apie tikrąjį viruso šeimininką negali būti vertinamos rimtai.

Uhano turguje, kuris buvo uždarytas po šio protrūkio, buvo laukinių gyvūnų skyrius, kuriame buvo parduodami tiek gyvi gyvūnai, tiek skerdiena. Buvo galima įsigyti kupranugarių, koalų ir retų paukščių mėsos. Pranešama, kad vienoje parduotuvėje buvo vilkiukų, cikadų, skorpionų, žiurkių, voverių, lapių, vėžlių ir krokodilų.

Šikšnosparniai ir pangolinai nebuvo įtraukti į prekių sąrašą, tačiau Kinijos valdžios institucijos turėtų galiausiai išsiaiškinti, kad buvo tikrasis nešiotojas. „Svarbu sužinoti, ar toks dalykas gali pasikartoti, nes tai svarbu visuomenės sveikatos požiūriu“, – sako Notingemo universiteto profesorius.

Daugybė virusų, su kuriais mes susipažinome pastaraisiais metais, žmones pasiekė iš laukinių gyvūnų (Ebola, ŽIV, SARS). Profesorė K. Jones sako, kad infekcinių ligų paplitimas laukinėje gamtoje gali dažnėti dėl didėjančio sugebėjimo jas aptikti ar didesnio įsiskverbimo į laukines buveines, kai žmonės keičia kraštovaizdį ir susiduria su naujais virusais, kurių anksčiau nėra matę.

Pasak mokslininkų, labai svarbu suprasti, kad nors šikšnosparniai perneša daug virusų, jie taip pat yra būtini ekosistemoms. Šikšnosparniai suėda daugybę vabzdžių, kurie gali tapti kenkėjais, o vaisiniai šikšnosparniai apdulkina medžius ir platina jų sėklas.

Nors niekada negalime tiksliai žinoti, kaip virusas iš gyvūnų pasiekė žmones, profesorė Diana Bell iš Rytų Anglijos universiteto sako, kad galime užkirsti kelią kitam tokiam protrūkiui.

„Mes suburiame gyvūnus iš skirtingų šalių, skirtingų buveinių, skirtingo gyvenimo būdo ir sumaišome juos viename katile. Turime nustoti tai daryti“, – aiškino mokslininkė.