Tą vakarą lėktuvas Vilniaus oro uoste nusileido laiku. Įveikęs ilgus, tačiau pažįstamus labirintus išėjimo link, patekau į salę, kurioje medicinos specialistai rankose laikė plakatus, kviečiančius prie jų prieiti tuos, kurie pastaruoju metu keliavo po Azijos šalis.
Šiuo metu daugelyje pasaulio oro uostų žmonių temperatūrą matuoja visuomenės sveikatos specialistai, tačiau tai užtrunka, be to, ne pats maloniausias jausmas, kai tau priešais veidą makaluojama termometru.
Kaip iš didžiulės minios išskirti tuos, kurių temperatūrą reikia matuoti? Virusas nesirenka žmonių pagal rasę, bet keliaudamas jau ne vieną kartą mačiau, kaip oro uostuose niekas nenori būti arti ar sėstis šalia iš Azijos šalių kilusių žmonių.
Praėjęs pro plakatais ir termometrais apsiginklavusius specialistus, prisiminiau, kad infraraudonųjų spindulių kameros galėtų praversti ne tik gaudant kontrabandininkus, tačiau ir minioje atpažįstant karščiuojančius asmenis.
Pagalvojau, kad tokias kameras būtų įdomu išbandyti ir Lietuvoje. Kiek juos kainuoja? Koks jų tikslumas? Kokiu atstumu jos veikia? Kaip jas apgauti? Galiausiai galbūt tokios kameros galėtų į biurą neįleisti karščiuojančių ir kitus galinčių užkrėsti kolegų.
Koronanaviruso „gaudyklė“
Dar sausio mėnesio pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad rimtai svarsto galimybę šalies oro uostuose ir pasienio kontrolės punktuose įrengti termovizines kameras, kurios padėtų identifikuoti karščiuojančius žmones ir stabdytų naujojo koronaviruso plitimą.
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ į Lietuvą atvežė Vokietijoje pagamintą termovizinę kamerą, kuri gali būti panaudota prevenciškai stabdant koronaviruso (SARS-CoV-2) ar kitų epidemijų plitimą šalyje.
Po ilgų paieškų, konsultacijų ir kalibravimų galėjome tokią kamerą išmėginti savo kailiu. Pieštukų, kuriuose yra žmogaus temperatūrą galinčio pakelti grafito, nevalgėme, bet į infraraudonuosius spindulius reaguojančią kamerą išbandyti būdų radome.
Mano išbandyta Vokietijos gamintojo „Mobotix“ termovizinė kamera kainuoja apie 10 tūkst. eurų ir gali puikiai „matuoti“ nuo įvairių paviršių sklindančius infraraudonuosius spindulius. Fizikos terminus ir formules palikus mokykloje, paprastais žodžiais galima pasakyti, kad tokia kamera 0,2–0,4 laipsnio tikslumu gali nustatyti ir žmogaus „paviršinę“ temperatūrą.
Įdomu tai, kad tam tikrame nustatytame plote kamera gali identifikuoti tik tuos žmones, kurių temperatūra, pavyzdžiui, yra aukštesnė už 38,5 laipsnio. Kameros terminė raiška yra 0,05 laipsnio, vadinasi, ji gali fiksuoti tokio dydžio temperatūrų skirtumus.
„Reaguodami į nerimą keliančias žinias į Lietuvą atvežėme termovizinę kamerą, kuri epidemijų metu gali tapti nepamainomu karščiuojančių žmonių pirminiu detektoriumi oro uostuose, muitinėse ar bet kurioje kitoje vietoje, kurioje yra didelis iš svetur atvykstančių žmonių kiekis. Iki šiol tokios kameros Lietuvoje nebuvo naudotos ir tikimės, kad šį įrankį galės išbandyti ir juo pasinaudoti visuomenės sveikatos specialistai“, – sakė „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų vadovas Saulius Kalašnikovas.
84 tūkst. termometrų
Vokietijos gamintojo „Mobotix“ termovizinė kamera yra infraraudonųjų spindulių imtuvas su radiometrijos funkcija, kuri savo matymo lauke vienu metu gali matuoti temperatūrą 84 tūkstančiuose taškų. Tai reiškia, kad šis įrenginys yra 84 tūkstančiai vienu metu veikiančių termometrų. Šiluminė kameros rezoliucija siekia vos 0,05 laipsnio ir pagal gamintojo numatytą paskirtį tinka pirminiam žmonių kūno temperatūros nustatymui nuotoliniu būdu.
„Vilniaus metrologijos centro laboratorijoje atlikome kameros kalibravimo testą su juodojo kūno temperatūros etalonu nustačius 38,5 °C laipsnių temperatūrą. Matuojant iš 4-5 metrų atstumo, kameros paklaida siekė nuo 0,2 C iki 0,4 C laipsnio. Tiesa, nors tai yra didelis fiksuojamų rodmenų tikslumas, kuris leidžia efektyviai aptikti karščiuojančius žmones nuotoliniu būdu, tačiau tai jokiu būdu nėra medicinos diagnostikos prietaisas ir jo panaudojimas yra tik išskirtinai pirminiam galimos ligos aptikimui“, – pasakojo S. Kalašnikovas.
Jis pažymėjo, kad matuoti keleivių temperatūros kilus koronaviruso grėsmei iš karto ėmėsi daugelio Azijos ir Europos šalių oro uostai. Tačiau techniškai tai daroma skirtingai – nuo kiekvieno keleivio tikrinimo medicinos įstaigose naudojamais nuotoliniais termometrais iki pažangių vaizdo stebėjimo sprendimų netrikdant ir neužlaikant keliaujančių žmonių. Tokios sistemos sumontuotos, pavyzdžiui, Pietų Korėjos oro uostuose. Ten keleivių patikra vykdoma tuo pačiu principu, kuris veikė ir mums bandant šią kamerą.
Ar tokią sistemą galima apgauti?
Taip. Taip nustatoma žmogaus kūno paviršiaus temperatūra. Pavyzdžiui, bandymų metu tik iš lauko atėjusių žmonių temperatūra buvo gana žema, nes vėsus oras lauke atvėsino ir odą.
Nesunku įsivaizduoti situaciją, kad žmogus, kuris nenori būti pagautas tokios kameros, gali veidą atsivėsinti šaltu vandeniu, bet iš esmės 4–5 metrų atstumu esanti kamera gana tiksliai identifikuoja ir išskiria „karštesnius“ žmones iš minios.
Sistemą galima prijungti prie įvairių signalizuojančių ir įspėjančių įrenginių, kurie praneštų apie didžiausio karščio tašką.
Tuo įsitikinome eidami per vartus ir rankose laikydami karštos kavos puodelį. Kai tik šis šilumos šaltinis pateko į kameros sekamą plotą, įsijungė automatinis perspėjimas.
