Mokslas ir IT

2020.02.17 17:52

Kosmoso senis besmegenis atskleidžia planetų formavimosi paslaptis

LRT.lt2020.02.17 17:52

Po to, kai 2015 m. NASA zondas „New Horizons“ sėkmingai praskrido pro Plutoną, reikėjo pasirinkti, kur keliauti toliau. Mokslininkus sudomino Arrokotas – keistos formos kosminis kūnas, esantis maždaug už 6,5 milijardo kilometrų nuo Žemės, skelbia „MIT Technology Review“.

Arrokotas laikomas tolimiausiu kosminiu objektu, kurį pavyko pasiekti žmonių sukurtiems aparatams. Dėl jo keistos formos astronomai jį praminė seniu besmegeniu. Tai maždaug 35 km ilgio, 19 km pločio ir 10 km storio dangaus kūnas. Dabar teigiama, kad Arrokotas yra daug įdomesnis, nei mokslininkai iš pradžių manė. Jo susidarymo istorija gali suteikti vertingos informacijos apie tai, kaip susidarė Saulės sistema.

„New Horizons“ praėjusių metų paskutinę dieną pro objektą praskrido 54 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Jis prie objekto priartėjo per 3500 km. Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Science“, pristatomos 3 surinktų duomenų analizės.

Buvo dvi teorijos, aiškinančios, kaip atsiranda tokie objektai. Pirmoji teigia, kad jie susiformuoja, kai mažesni objektai dideliu greičiu atsitrenkia vienas į kitą, ir tada susidaro didesnis objektas. Antroji teorija teigia, kad medžiagos dėl gravitacijos mažu greičiu suskyla į vieną ar kelis didelius statybinius blokus.

Kiekviename iš trijų tyrimų nagrinėjami skirtingi aspektai (objekto geologija ir geofizika, medžiagų sudėtis, galimas objekto susiformavimas).

„Mes užbaigėme daugelį dešimtmečių trunkančią diskusiją apie tai, pagal kokį modelį susiformuoja planetos“, – sako Alanas Sternas, Pietvakarių tyrimų instituto planetų mokslininkas, vadovaujantis „New Horizons“ misijai.

Mokslininkai nurodo, kad du segmentai susiformavo nepriklausomai vienas nuo kito tokių pačių medžiagų debesyse, todėl yra vienodos spalvos.

Kūnai pradėjo daug laiko praleisti vienas kito orbitoje, o galiausiai švelniai susidūrė ir susijungė. Tai greičiausiai įvyko vos kelių kilometrų per valandą greičiu. „Mes neturime jokio pagrindo manyti, kad objekto susiformavimo istorija yra unikali. Manome, kad tai galima taikyti ir likusiai Saulės sistemos daliai“, – rašė mokslininkai.

Nauji tyrimai taip pat rodo, kad kūnai yra apvalesni, nei buvo manoma iki šiol. Kraterių skaičius rodo, kad objektas susidarė daugiau nei prieš 4 milijardus metų, kai susiformavo Saulės sistema. Jo paviršiuje yra sudėtingų organinių molekulių (dabar žinome, kad tai būdinga daugeliui Saulės sistemos objektų).

Objekto paviršiuje taip pat yra ledo metanolio pėdsakų, tačiau kol kas nežinoma, kaip jis ten galėjo atsirasti.