Mokslas ir IT

2020.02.14 17:24

Mokslininkai: skrisdami kitokiame aukštyje lėktuvai aplinkai padarytų mažiau žalos

LRT.lt2020.02.14 17:24

Ekologiškesnis kuras, elektriniai varikliai ir efektyvesni orlaiviai yra minimi kaip būdai sumažinti skraidymo žalą aplinkai, tačiau naujas tyrimas rodo, kad vienas paprastas žingsnis galėtų padėti drastiškai sumažinti jų poveikį, skelbia CNN.

Pakeitus įprastą skraidymo aukštį tik 600 metrų, pasak Imperatoriškojo Londono koledžo mokslininkų, aviacijos žala klimatui gali būti sumažinta net 59 proc.

Atsakymas slypi tame baltame lėktuvo pėdsake, kurį matome aukštai danguje. Orlaivio ar raketos susikaupusio vandens pėdsakas matomas kaip baltas ruožas danguje. Skrendant kitokiame aukštyje, jis išnyktų.

Anot NASA, tas pėdsakas yra ledo debesies rūšis, kurią suformuoja orlaiviai, kai vandens garai kondensuojasi aplink mažas dulkių daleles, kurios suteikia garams pakankamai energijos užšalti.

Šios į debesis panašios formacijos gali turėti vėsinantį poveikį, veikdamos atsispindinčią saulės šviesą, kuri priešingu atveju sušildytų Žemę. Be to, šis darinys gali užkirsti kelią išeinančiai šilumai ištrūkti iš Žemės – iš esmės jis veikia kaip antklodė, kuri sulaiko šilumą.

2019 m. lapkričio mėn. Masčiusetso technologijos instituto mokslininkų grupės atliktas tyrimas parodė, kad šie dariniai 14 proc. prisideda prie žalos klimatui ir oro kokybei

„Tai būdas, kuriuo aviacijos pramonė gali greitai sumažinti daromą poveikį klimatui“, – sako Marcas Stettleris, vienas iš naujojo tyrimo autorių.

Skraidymas lėktuvu aukščiau ar žemiau gali padėti atsikratyti šio kondensato, nes jis susiformuoja tik plonesnėse atmosferos vietose, kur yra drėgniau, todėl bent jau teoriškai įmanoma išvengti jų susidarymo.

Mokslininkas eksperimentavo su kompiuterinėmis simuliacijomis: naudodamiesi turimais duomenimis apie orlaivius, skraidančius Japonijos oro erdvėje, mokslininkai sukūrė modelį, rodantį, kas nutiktų, jei orlaiviai skraidytų aukščiau ar žemiau dabartinių skrydžių maršrutų.

Jei lėktuvai nukrypsta nuo skrydžio trajektorijos, padidėja degalų sąnaudos, tačiau tyrėjai teigia, kad tas padidėjimas yra nereikšmingas.

Nacionalinio atmosferos tyrimų centro vyresnysis mokslininkas Andrew Heymsfieldas sako, kad išvados turi prasmę, tačiau kyla klausimas, kaip jas būtų galima pritaikyti. Pasak jo, sunku tiksliai žinoti, kokiame aukštyje kondensatas nesiformuos.

Reikėtų naudoti įrenginius, kurie nuotoliniu būdu nustato drėgmę. „Jie turėtų būti orlaivyje, kad iš orlaivių surinktų ir perduotų duomenų, būtų galima sukurti 3D aukščių žemėlapį“, – teigė ekspertas.

Pasak jo, skrydžio planas keičiamas tik išskirtiniais atvejais, o orlaivio pilotai negali manevruoti, kur tik panorėję. Be to, tai tik labai mažai sumažintų išmetamo anglies dvideginio kiekį ir neišspręstų problemos iš esmės.

Šiuo metu oro transportas išmeta 2–3% viso pasaulio anglies dvideginio.