Mokslas ir IT

2020.02.12 19:47

Nuo vergystės robotams iki laisvės nedirbti: kokiame 5.0 pasaulyje gyvens mūsų vaikai?

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2020.02.12 19:47

Kuriamos ministerijos, kurių darbuotojai rūpinsis skaitmenizacija, daugybė ekspertų vis garsiau kalba apie visų viešųjų paslaugų perkėlimą į skaitmeninę erdvę. Rodos, ten anksčiau ar vėliau atsidurs ir pats žmogus. Kaip technologijos keičia mus, ar išmoksime jomis pasinaudoti ir išlikti šalto proto, o galbūt didžiųjų duomenų ir 5G ryšio fone kyla grėsmė tapti jų vergais?

Dado Van Peteghemas – garsus technologijų ekspertas, verslininkas, ISM universiteto vizituojantis lektorius. Apie ką su juo kalbėjomės? Apie ateitį. Robotus ir algoritmus, kurie gali atimti darbo vietas. Apie lyderystės ir atsakomybės svarbą. Apie verslo vystymą JAV ir Kinijoje? Apie vaikus, kurie dirbs, kurs ir mylės jau visai kitokiame 4.0, o galbūt 5.0 pasaulyje.

– Kaip kuo paprasčiau paaiškinti, kas yra skaitmeninė verslo transformacija, skaitmeninis lūžis (angl. Disruption)?

– Lūžis prasideda, kai nauji rinkos žaidėjai, kurių veikla paremta inovacijomis ir skaitmeniniais sprendimais, griauna senus verslo modelius. Pasinaudodamos technologiniais sprendimais, tokios įmonės geriau patenkina savo klientų poreikius. Kai 30 proc. ar daugiau visų rinkos klientų pasirenka naują altertnatyvą, tai jau laikoma lūžiu.

Skaitmeninė transformacija turi keturis aspektus. Pirma, tai santykiai su klientais. Reikia kitokio požiūrio, kaip suprasti ir išpildyti klientų poreikius. Antra, tai organizacija, kaip sukurti organizacijos kultūrą, kokius darbuotojų įgūdžius lavinti.

Likę du aspektai susiję su produktais ir verslo modeliu. Dauguma verslų juos dažnai pamiršta. Jie daug pastangų ir išteklių investuoja į debesijos technologijas, klientų valdymo sistemas, skaitmenizuojama rinkodara, tačiau jie pamiršta kurti naujo tipo produktus ir verslo modelius.

Būtent čia atsiranda vieta tiems „disruptors“. Jei pagalvosime apie „Uber“, jie neturi geresnės (klientų valdymo) CRM sistemos nei kitos taksi kompanijos, bet jų verslo modelis yra naujas. Mano nuomone, bendrovės turėtų apie tai galvoti daugiau ir į tai atkreipti dėmesį, kad jų verslas tikrai būtų pakeistas skaitmenine prasme, bet dažnai tai tik rinkodaros sprendimai, o ne skaitmeninė transformacija.

– Kokie didžiausi verslo iššūkiai 2020 metais?

– Žinoma, tinkamų žmonių radimas, organizacijos kultūros sukūrimas, greičio palaikymas. Dauguma kompanijų yra konservatyvios, reiktų labiau į eksperimentus linkusios organizacijos kultūros, šiek tiek kitokio požiūrio. Labai svarbu suprasti, kad galima ir klysti, kad klaidos yra dalis proceso. Dažniausiai verslui trūksta greičio ir to klaidų toleravimo.

– Kokias pagrindines klaidas daro didelių įmonių vadovai?

– Manau, kad dažnai juos apakina naujų technologijų žavesys. Už dirbtinį intelektą, mobiliąsias technologijas daug svarbiau yra vartotojų, klientų poreikiai. Vadovai turėtų nepakliūti į technologijų spąstus ir pirmiausiai galvoti apie kintančius naujos kartos klientų poreikius.

Be to, organizacijos turėtų leisti priimti sprendimus darbuotojams. Jie turi būti savarankiški, valdoma iš apačios, o ne sprendimą „nuleidžiant“ iš viršaus. Turime suteikti darbuotojams laisvę, tačiau jie turi būti ir atsakingai, teisingai įvertinti.

Dar vienas dalykas – skaitmenizacijai vis dar skiriama maža biudžeto dalis, tai turėtų keistis.

– Sutinkate, kad vadovai labai dažnai klaidingai mano, kad jų bendrovės efektyvumas yra didesnis, nei jis yra iš tikrųjų?

– Taip. Būtent todėl pradedančiųjų darbuotojų, bendraujančių su klientais tiesiogiai, turėtų būti klausomasi labiau. Jų surinkta informacija yra labai svarbi. Tyrimai rodo, kad vadovai žino tik apie 4 proc. apie kompanijos veiklą, efektyvumą. Mano nuomone, šis skaičius gali būti gana tikslus.

Kompanijos šiandien turėtų būti tarsi stikliniai šiltnamiai. Mes dažnai naudojame šį terminą. Klientai turi viską matyti iš išorės.

– Naujos technologijos, robotai atims žmonių darbo vietas? Ką manote?

– Manau, bus žmonių ir mašinų partnerystė. Robotai atliks daug užduočių, bet tikiu žmonių bendravimo, buvimo drauge pranašumais. Sugebėjimas bendrauti, atsijungus nuo tinklo, o ne virtualiame pasaulyje, darosi vis svarbesnis. Žinoma, dalis žmonių turės persikvalifikuoti, nes jų gebėjimų gali nereikti. Žmonės tam turi ruoštis, domėtis naujomis galimybėmis ir būti tam pasirengę. Jei to nepadarysime, mašinos perims tam tikras mūsų atliekamas užduotis. Ir ne tik iš nekvalifikuotų darbuotojų, bet ir iš vadovų.

Skaičiau knygą, kurioje rašoma, kad algoritmais grįstas sprendimų priėmimas jau gali būti efektyvesnis už žmogaus. Visgi su tuo nesutinku. Lyderystė kis, bet robotai to iš žmonių perimti nesugebės. Žmonės priims sprendimus turėdami daugiau surinktos ir apdorotos informacijos, nesivadovaus nuojauta, kaip dažnai nutinka dabar, bet tai darys žmonės. Žmogaus prigimtis, patirtis ir instinktai su ta informacija dirbti visgi bus svarbiausias dalykas.

– Kokia šiuolaikinė technologija jus žavi labiausiai?

– Pirma, dirbtinis intelektas. Vėliau papildytos ir virtualios realybės technologijos. Visgi labiausiai mane šiandien žavintis dalykas yra kvantinė kompiuterija. Galimybė tuo pat metu būti ir nuliuku, ir vienetuku leis sukurti superkompiuterius. Manau, kad dar reiks palaukti, bet pamatysime, kokią įtaką tokie kompiuteriai padarys visai žmonijai. Neabejoju, kad ši technologija pakeis mus supantį pasaulį.

– Ar turėtume bijoti įrenginių, kuriems suteiksime galią, ryšį, greitį, duomenis?

– Ir taip, ir ne. Niekas tiksliai negali prognozuoti, kas bus. Elonas Muskas sako, kad turime būti labai atsargūs, „Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma teigia, kad visa tai mums tiesiog padės. Tiesa tikriausiai yra kažkur per vidurį ir labai daug priklauso nuo mūsų pačių. Aš esu ir pesimistas, ir entuziastas vienu metu. Ar dirbtinis intelektas turės galios sunaikinti žmoniją? Greičiausiai taip. Bet ar jis gali atlikti daugybę kvailų užduočių, kurias darydami gaištame laiką? Greičiausiai taip.

Didžiausia atsakomybė, mano nuomone, užguls ant lyderių pečių, pavyzdžiui, E. Musko. Lyderiai turės pasirūpinti, kad galėtume kontroliuoti tai, ką mes sukuriame.

Visgi esu labiau technologijų optimistas. Pavojai slypi visur. Ar gerai per dieną 5 valandas žiūrėti televizorių? Ne. Ar tai svarbi medija? Taip. Viskas mūsų rankose.

– 5G ryšys verslui? Tai evoliucija ar revoliucija?

Labiau revoliucija. Ypač tada, jei kalbėsime apie daiktų internetą. Jis jau egzistuoja, tačiau ryšys tiesiog buvo per lėtas. Be to, dramatiškai turėtų padidėti ir prie tinklo prijungtų gamyklų efektyvumas.

– Ar valstybei svarbi sėkminga startuolių ekosistema?

– Vis labiau tikiu partnerystės modeliu. Kompanijos, kurios nori būti sėkmingos, negali visko padaryti pačios. Negali ir vyriausybės. Manau, kad didesnis (motininis) laivas turi galėti plaukti kartu su mažesniais greitais laivais tame pačiame vandenyne. Startuoliai gali padėti didžiosiomis kompanijoms, kurios generuoja liūto dalį ekonomikos.

– Nemanote, kad didelės kompanijos pradeda bijoti startuolių? Pavyzdžiui, vienas iš „Microsoft“ vadovų yra pripažinęs, kad kompanija skatina valstybes įvesti griežtesnį dirbtinio intelekto startuolių reguliavimą, nes jie gali būti sunkiai prognozuojami?

– Nesutikčiau. Didelės kompanijos startuolius pradeda vis dažniau matyti kaip sąjungininkus, partnerius. Anksčiau baimė buvo jaučiama, bet dabar situacija pasikeitė. Didelės kompanijos su jais bendradarbiauja, į juos investuoja arba juos nuperka. Pirkimas, mano nuomone, yra mažiausiai naudingas dalykas.

Esu parašęs knygą apie tai, kaip turėtų bendradarbiauti didelės kompanijos ir startuoliai. Didieji turi nuolatos žvalgytis ir ieškoti, o suradę perspektyvą investuoti. „Microsoft“ tai ir daro. Jie investuoja į daugybę platformų.

– Kur pasaulyje geriausia startuolių ekosistema?

– Man ji geriausia Azijos šalyse. Buvau Šanchajuje. Kai matai apimtis, greitį ir tai, kaip vieni kitiems padeda, sunku patikėti. Bendradarbiavimas išliekant konkurencingam yra itin ten jaučiamas.

Dažniausiai kalbame apie Azijos šalis ir JAV, bet dar vienas įdomus regionas yra Vidurio Rytai. Turiu nedidelį biurą Dubajuje. Inovacijos, ekosistema – visa tai šio regiono šalyse kuriama labai greitai.

Anksčiau kalbėjome apie Silicio slėnį, tačiau dabar magiški dalykai vyksta Azijoje.

– Kodėl? Ar valstybės investicijos tai lėmė?

– Taip, remiamos naujos kompanijos. Be to, yra daug talentingų žmonių, kurie nori sunkiai dirbti. Mano nuomone, tuo sunkiu darbu jie ir pralenkia europiečius. Mes labiau mėgaujamės gyvenimu, jie darbu.

Labai įdomu stebėti, kaip, pavyzdžiui, Kinijoje, kuriamos įvairių socialinių tinklų, programėlių kopijos. Įdomu ir tai, kad į mažąsias bendroves investuoja vienas, du ar trys milžinai. Jie savo noru įlieja daugybę pinigų į tą ekosistemą, nes mato naudą.

– Ko Baltijos šalys gali pasimokyti?

– Kol ekonomikos situacija gera, jūs turite kuo labiau skatinti įvairias iniciatyvas, tobulinti tą ekosistemą, negailėti jai investicijų.

– Kur geriausia vieta pradėti verslą?

– Anksčiau visi keliavo į Silicio slėnį. Dabar patarčiau šios vietos vengti. Ten permoki už žmones, inžinierių atlyginimai yra labai dideli. Didžiosios kompanijos dėl jų kaunasi. Tik pradėjęs verslą, tokių pinigų tu neturi, patalpų nuomos kainos yra milžiniškos.

Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje yra geros sąlygos. Reikia ieškoti naujų rinkų, naujų poreikių, tada sėkmingą verslą galima sukurti bet kur.

– Technologijos keitė, keičia ir keis pasaulį. Kaip mums su tuo susitaikyti?

– Turime jomis pasinaudoti, bet negalime pamiršti ir jų trūkumų, grėsmių. Daugiau dėmesio skirkime jų privalumams. Reikia optimizmo.

Yra žmonių, kurie sako, kad anksčiau buvo geriau, nes vaikai daugiau laiko praleisdavo žaisdami lauke. Nesutinku. Tai tiesiog tam tikras nusistatymas. Žmonės, kurie gyveno urvuose, pamatę, kaip dabar gyvename mes, nustebtų. Skirtumas tarp rašymo plunksna, rašikliu ir klaviatūra yra, bet nė vienas iš šių dalykų nėra blogesnis ar geresnis, mes tiesiog mėgstame romantizuoti praeitį.

Nereikia pamiršti ir žmonių bendravimo galios. Reikia dažniau susitikti, bendradarbiauti. Manau, kad tai ateities banga. Iš pradžių buvo internetas, tada socialiniai tinklai, mobiliosios technologijos, dabar – dirbtinis intelektas ir robotai. Ateitis – darbas kartu ir inovacijos, sukuriamos bendradarbiaujant.

Dažnai kalbame apie startuolių ekosistemą, bet kodėl nekalbame apie korporacijų ekosistemą? Korporacijos turi dirbti kartu. Bet jeigu viskas bus vertinama tik individualiai, siekiant naudos tik sau, galime tų procesų ir nesuvaldyti.

– Netapsime priklausomi nuo technologijų?

– Taip, tai pavojus. Turime galvoti apie savo vaikus, nes pačios sistemos sukurtos taip, kad tą priklausomybę skatintų. Didžiausiose interneto platformose dirba ir psichologai, kurie padeda skatinti tą priklausomybę. Bet reikia būti protingiems, pasinaudoti tomis galimybėmis.

Mano vaikai angliškai kalba vis geriau, jų loginis mąstymas gerėja dėl kompiuterinių žaidimų. Reikia pusiausvyros.