„British Airways“ lėktuvas pagerino greičiausio transatlantinio skrydžio rekordą, kai nėra viršijamas garso greitis. Tai padaryti padėjo siautusios audros vėjai. Kokiu greičiu įprastai skrenda lėktuvai, kas yra kreiserinis greitis ir kaip ore galima atsigriebti už ant žemės sugaištą laiką?
Kas yra kreiserinis greitis?
Kreiseriniu lėktuvo arba laivo greičiu laikomas didžiausias greitis, kurį galima pasiekti sunaudojant mažiausiai degalų. Šį greitį nurodo lėktuvo gamintojai, o oro linijos stengiasi, kad jo ir būtų laikomasi.
Dažniausiai jis svyruoja nuo 800 iki 950 km/val. Konkretus greitis priklauso nuo lėktuvo. Pavyzdžiui, „Ryanair“ naudojamų „Boeing 737-800“ kreiserinis greitis yra 850 km/val., o didžiausiu greičiu gamintojas nurodo 946 km/val. Didesnių, tarp žemynų skrendančių, lėktuvų kreiserinis greitis dažniausiai siekia apie 950 km/val.
Garso greitis skirtingame aukštyje skiriasi. 9 km aukštyje jis yra 1095 km/val., o, pakilus į 10,5 km aukštį, sumažėja iki 1060 km/val. Keleiviniai lėktuvai dažniausiai skrenda greičiu, kuris yra artimas garso greičiui, tačiau jo nepralenkia, nes tada tiek kuro sąnaudos, tiek skleidžiamas garsas drastiškai padidėtų.
Vėjo greitis ir kryptis gali pakeisti orlaivio greitį žemės atžvilgiu, tačiau jo greitis oro atžvilgiu išliks toks pats, nes ir oras tam tikru greičiu judės. Pavyzdžiui, jei lėktuvas skris 900 km/val. oro greičiu, o vėjas į lėktuvo galą pūs 50 km/val. greičiu, lėktuvo greitis žemės atžvilgiu bus 950 km/val.
Būtent dėl stipraus palankios krypties vėjo minėtam lėktuvui perskrtisti Atlantą pavyko rekordiškai greitai, tačiau lėktuvas skrido kreiseriniu oro greičiu.
Specialistas: vėjo greitis svarbesnis kylant ir leidžiantis
„Skrydžio metu vėjo greitis nėra esminis faktorius. Realiai lėktuvas skrenda oro atžvilgiu. Jeigu pučia priešinis vėjas žemės atžvilgiu jis skris lėčiau, tačiau oro atžvilgiu greitis bus tas pats. Skrendant pavėjui, žemės atžvilgiu judama greičiau, bet oro atžvilgiu greitis išlieka tas pats“, – sakė Antano Gustaičio aviacijos instituto docentas dr. Domantas Bručas.
Pasak jo, vėjo greitis, palyginti su tuo greičiu, kuriuo skrenda lėktuvas, dažniausiai yra gana mažas. Tiesa, jis gali turėti įtakos kylant ir leidžiantis. Jei pučia šoninis vėjas, tada jau svarbu atkreipti dėmesį į nustatytas saugias jo greičio ribas.
„Dažniausiai kreiserinį orlaivio greitį nustato lėktuvų gamintojai. Žinoma, kuo lėčiau lėktuvas skris, tuo mažiau degalų jis sunaudos, tačiau svarbus ir skrydžio laikas, kad būtų galima skraidinti kuo daugiau keleivių, įvykdyti daugiau skrydžių. Nustatomas optimalus greitis“, – komentavo specialistas.
Jo teigimu, reaktyvinių lėktuvų atveju „atsiremiame“ į garso greičio ribą. „Turbopropeleriniai arba propeleriniai lėktuvai turi greičio apribojmus, susijusius su pačių propeleriu, kokį greitį jis gali pasiekti, kokiu greičiu judant gali fektyviai veikti“, – pridūrė mokslų daktaras.
Ar pilotas gali „paspausti“, kai vėluoja?
„Pilotai turi laisvės skristi šiek tiek greičiau nei nustatytas gamintojo kreiserinis greitis, bet tas greičių skirtumas nebūna didelis“, – sakė Domantas Bručas.
Skrydžio laiką gali sutrumpinti nebent palankios krypties vėjas arba maršruto ir skrydžio plano keitimas prisitaikant prie vėjo krypties.
Tiesa, tokiu atveju visi skrydžio plano pokyčiai turi būti derinami, gautas leidimas iš skrydžių valdymo centro.
