Turbūt daugelis prisimena paskutinę naktį prieš egzaminą. Vieni eidami miegoti po pagalve pasidėdavo vadovėlį, kad informacija magiškai persikeltų į galvą, kiti – klausydavosi mėgstamos muzikos. Tačiau Vokietijos mokslininkų atliktas nedidelės imties tyrimas rodo, kad norint geriau išlaikyti egzaminą rytoj, užtektų ir rožių aromato.
Jei žmonės iš tikrųjų geba mokytis miegodami, mūsų nosis gali būti labai svarbi. Naujas tyrimas rodo, kad subtilūs kvapai, pavyzdžiui, rožių aromatas, gali sustiprinti specifinius vaikų prisiminimus ir jie gali geriau įsiminti dienos metu gautą informaciją, skelbia „Science Alert“.
„Mūsų tyrimas rodo, kad galime palengvinti mokymąsi miego metu“, – sako Jurgenas Kornmeieris iš Freiburgo universiteto.
Nuo šeštojo dešimtmečio mokslininkai susižavėjo miego mokymosi idėja, vadinama hipnopedija. Tradiciškai buvo manoma, kad mokymąsi galima pagerinti, pavyzdžiui, klausantis užsienio kalbų įrašų, kai užmiegi.
Visgi šiuo metu mokslinėje literatūroje rašoma, kad šio įgūdžio nėra. Bėgant metams hipnopedija pasidarė nepalanki tyrinėtojams, nors pastaruoju metu rasta įrodymų, kad toks poveikis gali būti realus.
Nors jūs negalite tiesiog atsibusti, sužinoję naujų faktų ir skaičių, sąmoningai jų nežinodami, yra vadinamasis tikslinis atminties aktyvinimas (TMR), kuris gali padėti geriau prisiminti dalykus, kuriuos jūs jau išmokote.
Yra tyrimų, rodančių, kad kvapas gali padaryti tą patį.
2007 m. tam tikrą kvapą susiedami su mokymosi užduotimi, mokslininkai sugebėjo tam tikrus prisiminimus „paženklinti“ kvapu ir skubiai pakartoti šią informaciją miego metu.
Tačiau visa tai veikė tik tam tikros miego fazės metu. Greitų akių judesių (REM) miego metu pakartotinis kvapo poveikis neparodė tokio paties smegenų aktyvavimo kaip miego metu, kai fiksuojamos lėtos bangos (SWS).
Šie rezultatai leidžia manyti, kad lėtų bangų miego metu hipokampas, kuris dalyvauja trumpalaikėje atmintyje, yra suaktyvinamas iš naujo, todėl pasirenkamas su tam tikru kvapu susijęs turinys.
Tačiau dauguma šių tyrimų buvo atlikti kontroliuojamose laboratorijose, o ne „realaus “gyvenimo sąlygomis. Pavyzdžiui, daugelis tyrėjų kvapo ženklą įvedė tik minėtos miego fazės metu, o to neįmanoma tiksliai nustatyti, nebent smegenų veiklą stebite elektrodais.
Naujo tyrimo Vokietijoje metu pavyko gauti unikalios informacijos be šios brangios įrangos ir nenatūralių aplinkos sąlygų. Vokietijos tyrėjai paprašė 54 šeštokų mokytis anglų kalbos žodžų namuose, šalia jų lovos pastatydami rožių kvapo smilkalus, arba be smilkalų.
Palyginę ir vienų ir kitų mokinių rezultatus, tyrimo autoriai pastebėjo informacijos įsiminimo skirtumą net ir tada, kai smilkalai kvapą skleidė mokinių namuose visą naktį.
„Supratome, kad kvapas veikia ir tada, kai būną skleidžiamas visą naktį, o ne tik tam tikros miego fazės metu“, – sakė mokslininkas.
Vis dėlto yra priežasčių skeptiškai vertinti tyrimo rezultatus. Šio tyrimo imtis yra maža, jis buvo atliktas namuose, todėl buvo daugiau „triukšmo“ nei kituose tyrimuose. Pavyzdžiui, komanda nekontroliavo atstumo nuo kvapo šaltinio iki studento lovos ir stalo.
Be to, atlikta kitų tyrimų, leidžiančių manyti, kad žmonės miego metu iš tikrųjų negali suvokti tokio kvapo ir garso. 2018 m. nustatyta, kad nors pacientai miegodami galėjo išgirsti atskirus garsus, nebuvo įrodymų, kad jie iš tikrųjų galėtų sugrupuoti tuos garsus ir pagal juos mokytis.
„Mes manome, kad atminties lavinimas miegant ir jos pritaikymas realiame gyvenime yra labai perspektyvūs tolesniems tyrimų etapams ir lengvai pritaikomi ne tik švietimo kontekste“, – apibendrina autoriai.
Tyrimas buvo paskelbtas „Scientific Reports“ žurnale.
