Mokslininkai aptiko paslaptingą virusą, kurio genomas mokslininkams yra visiškai naujas. Brazilijoje aptikto viruso genai niekada anksčiau nebuvo aprašyti virusų tyrimuose, skelbia „Science Alert“.
„Yaravirusas“, taip pavadintas Brazilijos mitologijoje minimos vandens karalienės Yaros vardu, buvo aptiktas dirbtiniame ežere Brazilijoje.
Nors virusas neturi nieko bendra su antgamtiniu pasauliu, tačiau jis gali pasirodyti toks pats paslaptingas kaip legendoje minima vandens nimfa, nes kol kas nežinoma viruso kilmė.
Virusologai Bernardas La Scola iš Marselio universiteto Prancūzijoje ir Jonatas S. Abrahao iš Brazilijos federalinio universiteto turėtų žinoti, apie ką jie kalba. Prieš dvejus metus mokslininkai padėjo atrasti dar vieną vandenyje gyvenantį visrusą, apie kurio egzistavimą pasaulis nežinojo. Jie atrado milžinišką virusą, kuris taip vadinamas dėl savo didžiulių kapsidžių (baltyminio apvalkalo).
Šie daug didesni virusai buvo atrasti tik šiame amžiuje, tačiau jie išsiskiria ne tik savo dydžiu. Jie taip pat turi sudėtingesnius genomus, leidžiančius jiems sintetinti baltymus. Jie gali taisyti ir replikuoti DNR.
Prieš jų atradimą buvo manoma, kad virusai negali padaryti tokių dalykų. Dabar mes žinome, kad virusai yra daug sudėtingesni, o mūsų žinios apie jų veikimą ir plitimą nėra tikslios.
Naujai atrasto viruso genomas yra unikalus. Tyrimų metu mokslininkai nustatė, kad daugiau nei 90 procentų jo genų anksčiau nebuvo aprašyti ir gali būti laikomi vadinamaisiais našlaičių genais.
Tik šeši rasti genai buvo panašūs į žinomus virusų genus. „Naudojant standartinius protokolus, mūsų pirmoji genetinė analizė negalėjo rasti atpažįstamų kapsidžių ar kitų klasikinių virusų genų sekų“, – rašė tyrėjai.
Kas iš tikrųjų yra „Yaravirusas“, dabar mokslininkai gali tik spėlioti, tačiau jie siūlo, kad tai gali būti pirmasis pavienis nežinomos grupės amebų viruso atvejis, kuris kažkokiu būdu galėjo išsivystyti į redukuotą formą.
Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kad dar turime be galo daug išmokti, sako tyrėjai. „Nežinomų baltymų, sudarančių virusą, kiekis atspindi virusų pasaulyje egzistuojančią įvairovę ir tai, kiek naujų virusų genomų dar reikia atrasti“, – daro išvadą autoriai.
