Panevėžio mokslininkai sukūrė oro taršą matuojantį droną. Šis įrenginys leidžia realiu laiku ir tiksliau išmatuoti teršalų koncentraciją ore bei nustatyti, iš kur jie sklinda. Išradėjai tikisi, kad jų sukurtas inžinerinis sprendimas taps aktualus ne tik kitiems miestams, bet ir pasauliui.
Panevėžio mokslininkų sukurtas dronas fiksuoja ne tik įspūdingus miesto vaizdus iš paukščio skrydžio, bet ir matuoja oro taršą. Jaunų mokslininkų komanda, pritaikę savo žinias skirtingose srityse, išrado būdą, kaip tiksliau ir operatyviau išmatuoti oro užterštumą.
„Atlikę analizę, pastebėjome, kad Panevėžio mieste yra vienas stacionarus matuoklis ir iš tikrųjų identifikuoti oro taršos šaltinius yra labai sudėtinga. Tai kilo mintis, kad norėdami identifikuoti kai kuriuos dujų vienetus, turime pasitelkti mobilų matavimą“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Panevėžio mechatronikos centro mokslininkas Donatas Pelenis.
Operatoriui pakėlus skraidyklę į 20 metrų aukštį, ji pagal parengtą žemėlapį apskrenda numatytą maršrutą. Surinkta informacija realiu laiku apdorojama, o rezultatai skelbiami specialioje interneto svetainėje. Joje gali ir gyventojai pasitikrinti, kokia tarša jų gatvėje.
Su panevėžiečių sukurta skraidykle galima pamatuoti net penkiasdešimties skirtingų dujų koncentracijas ore. Be to, pasak mokslininkų, šis inžinerinis sprendimas galėtų būti naudojamas ir kituose Lietuvos miestuose, o vėliau pasklisti ir po pasaulį. Sistema leidžia ne tik fiksuoti oro kokybę, bet ir konkrečiau nustatyti, iš kur sklinda didžiausia tarša.
„Tarša didėja, gyventojų skaičius mažėja, kaip taip yra? Todėl natūralu, kad yra iškart kažkoks susidomėjimas. Pasauliniu lygiu tai žiūrime, žiemos nėra, temperatūra šiek tiek kyla, tai yra tos globalinės problemos, į kurias turime žiūrėti, negalime jų ignoruoti“, – mano Panevėžio mechatronikos centro projektų vadovas Justinas Brikys.
Panevėžio mokslininkai planuoja plėsti drono galimybes, be to, siekia sukurti ir visą įrenginių tinklą, matuojantį taršą. Vieni tokių – jau laboratorijoje pradėti konstruoti dujų jutikliai, kurie leis tiksliau pamatuoti prisigeriančių dujų kiekį tiek lauke, tiek patalpoje.
„Šie sensoriai yra labai maži, mikrometro dydžio, jų galima sukurti daug vienu metu. Juos galima integruoti ir sukurti tokius, kurie galėtų matuoti daugybę skirtingų dujų ir būti tiesiog ženkliuko dydžio, kurį būtų galima turėti kaip antsiuvą ant rūbų“, – aiškina Panevėžio mechatronikos centro direktorius Mindaugas Dzikaras.
Skaičiuojama, kad dėl oro užterštumo Lietuvoje 100 gyventojų tenka beveik pusantrų prarastų sveiko gyvenimo metų. Tai dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
