Mokslas ir IT

2020.02.02 21:02

Astronomus intriguoja į žmogaus akį panašios planetos: kas jas sieja su Mėnuliu?

LRT.lt 2020.02.02 21:02

Tikriausiai girdėjote apie karštuosius Jupiterius. Tikriausiai girdėjote apie mini Neptūnus, tačiau ar žinote, kad egzoplanetų pasaulyje gali egzistuoti akies obuolius primenančios planetos, kurių didelė akis iš labai toli žvelgia į mus, skelbia „Science Alert“.

Šios planetos nėra tokios jau keistos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o jų unikalią išvaizdą greičiausiai lemia mums gerai žinomas dėsnis.

Taip nutinka tada, kai orbita skriejantis kūnas aplink savo ašį sukasi tokiu pat greičiu, kokiu jis skrieja. Tai reiškia, kad dangaus kūno viena pusė visada nukreipta į tą objektą, aplink kurį jis skrieja, o kita pusė visada nusukta. Pavyzdžiui, Mėnulis yra taip susietas su Žeme, todėl mes niekada nematome palydovo tolimosios pusės iš Žemės.

Žemė nėra taip susieta su Saule, todėl turime dienos ir ciklus, bet yra egzoplanetų, kurios tokiu principu yra susietos su savo žvaigždėmis. Vadinasi, vienoje jų pusėje visada yra naktis, o kitoje – diena.

Natūralu, kad „dienos“ pusė gali atrodyti visiškai kitaip nei „nakties“. Tai priklauso nuo atstumo iki žvaigždės, tačiau viena planetos pusė gali būti sausa, nes visas vanduo bus išgarintas spinduliuotės, o kita pusė gali būti padengta ledu ar net turėti ledo žiedus.

2013 m. žurnale „Astrobiology“ publikuotas tyrimas rodo, kad tas žiedas gali būti tinkamas gyventi, nes tirpstančio ledyno vanduo suformuoja derlingą regioną, kuriame galėtų augti augmenija.

Tai karštosios akies obuolio tipo planetos. Tada, pasak astronomo Seano Raymondo, yra ledinių akies obuolio tipo planetų, skriejančių toliau nuo jų žvaigždžių. Artimoji žvaigždės pusė nėra sausa, joje greičiausiai yra skystas vandenynas, kuris vėlgi galėtų būti tinkamas gyventi.

„Karštos akies obuolio tipo ir apledėjusio akies obuolio tipo planetos yra kraštutiniai atvejai, tačiau bet kuri planeta, kuri yra taip susieta su savo žvaigžde, greičiausiai atrodys labai skirtingai savo dienos ir nakties pusėse“, – pažymėjo astronomas.

Pasak jo, skirtumai gali atsirasti dėl tam tikruose regionuose susikaupusių debesų, ledo tirpimo ir susiformavimo greičio.