Mokslininkai rado seniausių žinomų grybų Žemėje įrodymų. Remiantis nauju žurnale „Science Advances“ publikuotu tyrimu, toks grybelis Žemėje augo prieš 715–810 milijonų metų, tai yra, 300 milijonų metų anksčiau, nei manyta iki šiol, skelbia „Live Science“.
„Tai yra svarbus atradimas, kuris skatina mus iš naujo apsvarstyti savo organizmų evoliucijos Žemėje tvarkaraštį“, – teigė Steeve’as Bonneville, Briuselio universiteto mokslininkas. Pasak jo, kitas žingsnis bus tirti dar senesnes uolienas ir ieškoti įrodymų apie tuos mikroorganizmus, kurie iš tikrųjų yra gyvūnų karalystės ištakos.
Mokslininkai atradimą padarė tyrinėdami uolienų pavyzdžius Centrinės Afrikos Karališkajame muziejuje Belgijoje. Vienoje iš senovės uolienų jie aptiko mikroskopinį gijų tinklą. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad šios gijos buvo iš chitino, kieto junginio, esančio grybelių ląstelių sienelėse.
Ištirtas grybelis greičiausiai išaugo marių ar pakrančių ežerų aplinkoje dabartinės Kongo Demokratinės Respublikos teritorijoje. Pasak mokslininkų grybelis galėjo suvaidinti pagrindinį vaidmenį formuojantis pirmiesiems augalams, kurie kolonizavo Žemės paviršių maždaug prieš 500 milijonų metų.
Grybai yra susiję su kitomis gyvybės formomis ir buvo itin svarbūs šių dienų ekosistemos architektai. Jie yra požeminio mikrobų tinklo, padedančio išlaikyti dirvožemį, dalis. Skaidytojai ir perdirbėjai leidžia kitoms gyvybės formoms, tiek augalams, tiek gyvūnams, tiekti maistines medžiagas, kurių kitaip neįmanoma panaudoti.
