Mokslas ir IT

2020.01.23 15:03

Nesinervink, nes pražilsi: mokslininkai pagaliau nustatė, kaip stresas keičia plaukų spalvą

LRT.lt 2020.01.23 15:03

Mokslininkai atliko eksperimentus su pelėmis ir nustatė, kad patiriamas stresas pažeidžia kamienines ląsteles, kurios yra atsakingos už pigmento, lemiančio plaukų spalvą, gamybą, skelbia „The New York Times“.

Šios kamieninės ląstelės, aptiktos šalia kiekvieno plaukų folikulo pagrindo, diferencijuojasi, sudarydamos labiau specializuotas ląsteles, vadinamas melanocitais, kurios sukuria rudą, juodą, raudoną ir geltoną atspalvius plaukuose ir odoje. Stresas verčia kamienines ląsteles greičiau diferencijuotis ir taip susidaro sruogos, kurios yra labiau permatomos ir atrodo pilkos.

Trečiadienį „Nature“ paskelbtame tyrime taip pat nustatyta, kad simpatinė nervų sistema, kuri paruošia organizmą reaguoti į grėsmes, vaidina svarbų vaidmenį „žilimo“ proceso metu.

„Įprastai simpatinė nervų sistema yra avarinė kovos ar bėgimo sistema. Manoma, kad jos veikimo padariniai turėtų būti trumpalaikiai ir grįžtami“, – sakė Ya-Chieh Hsu, ląstelių biologas iš Harvardo universiteto. Šis mokslininkas vadovavo tyrimui.

Simpatinė nervų sistema padeda mobilizuoti daugelį biologinių reakcijų, įskaitant kraujo pritekėjimą į raumenis ir psichinio dėmesio sutelkimą. Tačiau tyrėjai nustatė, kad kai kuriais atvejais ta pati nervų sistema visam laikui sunaikino kamieninių ląstelių populiaciją plaukų folikuluose.

„Gauti rezultatai pirmą kartą mokslo istorijoje rodo ryšį tarp streso ir plaukų žilumo“, – sakė mokslininkas.

Stresas veikia visą kūną, todėl tyrėjai daug dirbo, kad išsiaiškintų, kuri fiziologinė sistema perteikia jo poveikį plaukų folikulams.

Iš pradžių komanda iškėlė hipotezę, kad stresas gali sukelti imuninę ataką prieš melanocitų kamienines ląsteles. Pelės patyrė stresą, kai gyvūnams buvo suleista kapsicino (čili pipiruose randamos medžiagos, kuri sukelia dirginimą) analogo. Tačiau net pelės, kurioms trūko imuninių ląstelių, pražilo.

Toliau mokslininkai nagrinėjo streso hormono kortizolio poveikį. Pelėms, kurių antinksčiai buvo pašalinti, kad jie negalėtų gaminti kortizolio, dėl patirto streso plaukai vis tiek pražilo.

Galiausiai paaiškėjo, kad sistema, atsakinga už sidabrinių sruogų atsiradimą, yra simpatiniai nervai, kurie išsišakoja į kiekvieno odos plaukų folikulą.

Tyrėjai nustatė, kad simpatinės nervų ląstelės išleido neurotransmiterį, vadinamą noradrenalinu, kurį pasisavino šalia esančios melanocitų kamieninės ląstelės. Tada melanocitų kamieninės ląstelės dauginosi ir virto specializuotomis pigmentus gaminančiomis ląstelėmis, kurios apleido savo vietą šalia folikulo pagrindo ir paliko plaukus be pigmentacijos šaltinio.

Tyrimo metu stresas vos per penkias dienas sunaikino visą melanocitų kamieninių ląstelių populiaciją pelėse. Tyrėjai taip pat nustatė, kad petri lėkštelėse noradrenalinas paskatino žmonių melanocitų kamienines ląsteles daugintis, ir tai rodo, kad tas pats plaukų žilimo paspartėjimas vyktų ir žmogaus kūne.

„Mane nustebino, koks greitas buvo šis pokytis“, – teigė tyrime nedalyvavęs Niujorko universiteto medicinos mokyklos biologas Mayumi Ito. Jo komanda taip pat nustatė, kad pelių žilimo procesą galima sustabdyti vartojant vaistus, kurie sustabdo kamieninių ląstelių dauginimąsi, arba blokuojant noradrenalino išsiskyrimą.

„Stresas yra normali gyvenimo dalis, tačiau yra situacijų, kai stresas yra naudingas, ir situacijų, kai tai kenkia“, – teigė Johnsono Hopkinso universiteto biologas Subroto Chatterjee, tiriantis streso poveikį kraujagyslių ląstelėms.

Kiti tyrimai parodė, kad stresas yra tik vienas iš veiksnių, turinčių įtakos plaukų žilimo greičiui. Genai ir mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

2018 m. mokslininko atliktame tyrime jis nustatė, kad pelėms, kurios su maistu gavo daug riebalų ir cholesterolio, ne tik išsivystė arterijų uždegimai, bet jos taip pat pradėjo žilti ir plikti.

Naujasis tyrimas yra svarbus žingsnis siekiant suprasti streso poveikį įvairiems audiniams.