Mokslas ir IT

2020.01.21 12:51

Biologiniai „našlaičiai“: medikai spermos donorais siūlo leisti būti ir po mirties

LRT.lt2020.01.21 12:51

Medicinos etikos ekspertai tikina, kad Jungtinėje Karalystėje vyrams turėtų būti leista tapti spermos donorais ir po mirties. Tokia galimybė, pasak ekspertų, padėtų vaikų negalinčioms susilaukti poroms, be to, sumažintų spaudimą, kurį patiria gyvi spermos donorai, skelbia „The Guardian“.

Teigiama, kad Jungtinėje Karalystėje trūksta spermos donorų, todėl kasmet apie 7 tūkst. „vienetų“ importuojama iš Danijos ir JAV, kad būtų patenkinti dirbtinio apvaisinimo rinkos poreikiai.

Žurnale „Medical Ethics“ publikuotame moksliniame straipsnyje siūloma leisti vyrams tapti spermos donorais ir po mirties. Jie turėtų pasirašyti sutikimą, kad po mirties iš jų kūnų galėtų būti paimta sperma.

„Mes žinome, kad JK trūksta spermos donorų, ir tai yra vienas iš būdų išspręsti šią problemą“, – sakė Joshua Parkeris, Mančesterio ligoninės gydytojas, kuris tokią idėją pristatė su Nathanu Hodsonu iš Lesterio universiteto.

Pasak medikų, būtų etiška leisti vyrams tai padaryti savanoriškai, nes tai iš esmės nesiskiria nuo kitų organų, galinčių išgelbėti gyvybes, donorystės.

Straipsnyje jie aprašo, kad tai ne tik technologiškai įmanoma, tačiau ir etiška. Pirmiausia į mirusio vyro kūną tektų impalntuoti elektroninį implantą, kuris stimuliuotų ir sukeltų ejakuliaciją. Tada reiktų atlikti dar vieną chirurginį pjūvį, kad būtų pasiektos ląstelės.

Buvo atlikta tyrimų, parodžiusių, kad, praėjus keletui dienų po mirties, sperma gali būti sėkmingai panaudota. 2018 metais viena britų pora taip išgavo spermos iš savo nelaimės metu žuvusio sūnaus. Vaikinas žuvo prieš tris dienas. Sperma buvo užšaldyta ir perduota surogatinei motinai.

Pasak mokslininkų, toks sprendimas padidintų spermos įvairovę, nes kai kurios poros nori tik tam tikros rasės donorų spermos ir susiduria su problemomis jos ieškodamos.

Šiuo metų spermos donorais JK gali būti 18–41 metų amžiaus vyrai. Donorystė nėra anonimiška, nes pilnametystės sulaukęs žmogus, gali sužinoti, kas buvo spermos donoras.

Straipsnio aktoriai teigia, kad kol kas neaišku, kokios būtų tokios pomirtinės donorystės pasekmės. „Galbūt kai kurie apsidžiaugtų, kad donoras jau buvo miręs, nes dažnai bijoma, kad ateityje reikės bendrauti su biologiniu tėvu“, – rašoma straipsnyje.

Visgi Allanas Pacey, andrologijos profesorius iš Šefildo universiteto, kritikavo tokį pasiūlymą: „Manau tai būtų didelis žingsnis atgal, o ne į priekį“, – sakė jis.

Profesoriaus teigimu, jį gąsdina ne naudojamos technologijos, o pati idėja. „Turime stengtis rasti naujų ir sveikų donorų, kad jų biologiniai vaikai, jei norėtų, turėtų galimybę su jais ateityje susitikti, bendrauti“, – pridūrė jis.