Mokslas ir IT

2020.01.19 18:20

Mokslininkų situacija Lietuvoje ir ES: indėlis į mokslą toks pats, atlygis – ne

Virginijus Savukynas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.01.19 18:20

Nors Europos mokslininkai dirba bendram labui, anot Lietuvos mokslo tarybos pirmininko Romo Barono, algų įkainiai Lietuvoje yra kur kas mažesni nei kitose valstybėse. Anot pašnekovo, net ir norėdami mokslininkai negali prisidurti papildomai dėl egzistuojančių įkainių „lubų“, todėl neretai renkasi emigruoti.

„Jie rašo straipsnius ir atlieka kitus tyrimus. Jei skirtingose šalyse žmonės dirba tą patį darbą, natūralu, kad ir įkainiai turi būti panašūs. Pasirodo, kad ne. Tai priklauso nuo to, kokioje šalyje gyveni“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas.

Pasak R. Barono, mokslininkų darbo įkainiai Lietuvoje priklauso ir nuo turimo įdirbio.

„Vyriausybė labai griežtai reglamentuoja maksimalius įkainius, kurių negalima viršyti“, – aiškina jis.

Jei skirtingose šalyse žmonės dirba tą patį darbą, natūralu, kad ir įkainiai turi būti panašūs.

Tokio reglamentavimo atsisakymas valstybei nieko nekainuotų, priešingai – Lietuvos mokslas gautų apie 100 mln. eurų, tikina R. Baronas.

„Dalyvavimas mokslo projektuose „Horizontas 2020“ Lietuvai kainuoja 230 mln. eurų, o per dalyvavimą projekte sugrįžta apie 90 mln. eurų. Matome, kad sugrįžta mažiau nei pusė pinigų, bet moksliniuose projektuose didelė dalis sąnaudų tenka darbo užmokesčiui. Jeigu būtų taikomi panašūs įkainiai kaip Vakarų Europoje, Lietuvos mokslininkai galėtų susigrąžinti gerokai daugiau lėšų, nei gauna dabar“, – pažymi R. Baronas.

R. Baronas sako, kad Lietuva iš esmės finansuoja kitų Europos šalių mokslininkus: „Remiame mokslą tų šalių, kurios yra pirmaujančios.“

R. Barono aiškinimu, daugiausia mokslininkas Lietuvoje gali dirbti pusantro etato ir šios ribos peržengti negalima.

Vyriausybė labai griežtai reglamentuoja maksimalius įkainius, kurių negalima viršyti.

„Jei pasiekei tam tikrą lygį, toliau motyvacija krenta. Tada atsiranda vienintelė galimybė, kaip krepšinyje, – NBA, kai mokslininkas svarsto apie emigraciją“, – lygina R. Baronas.

Atlygis nemotyvuoja

Kaip teigia Vilniaus universiteto (VU) profesorius Rimvydas Petrauskas, tokie iš anksto žinomi atlyginimų tarifai nemotyvuoja mokslininkų dalyvauti europiniuose projektuose.

„Jeigu tai yra tas pats, ką galima gauti Lietuvoje, kur konkurencija yra nepalyginama su tuo, kas yra Europos Sąjungos (ES) projektuose, tai turi būti motyvacinis veiksnys. Čia kalba eina ne tik apie atlyginimą, bet ir projekto dydį, galimas lėšas, dalyvius ir infrastruktūrą.

Antras dalykas, dažnai argumentuojama ES direktyvomis, į kurias esą reikia orientuotis, orientuotis į vietinę algą. Tačiau jeigu yra bendra komisija, turi būti sutarta dėl bendro tarifo visiems mokslininkams. Tai būtų lūžis Europos mokslo finansavimui, kuris parodytų, kad Europos mokslas yra bendras“, – komentuoja VU profesorius.

R. Petrausko tvirtinimu, Lietuvoje gaji administracinė problema, demonstruojanti nepasitikėjimą ne tik mokslininkais, bet ir institucijomis.

Kalbame ne tik apie atlyginimą, bet ir projekto dydį, lėšas, dalyvius ir infrastruktūrą.

„Lietuvos mokslo taryba turi labai minimalias galimybes pati inicijuoti ir įgyvendinti pokyčius, nes tam iškart prieštaraujama. [...] Taip sukuriama tam tikra institucinė baimė“, – tikina profesorius.

Privilioja apgaule

R. Petrausko teigimu, neseniai startavusi programa „Susigrąžinti“ pritraukė 13 mokslininkų iš užsienio, kuriems buvo pažadėtas didesnis atlygis, tačiau, gavus valstybės kontrolės išvadas, žodžio laikomasi nebebuvo.

„Tada viską paliekama spręsti institucijų viduje. Vieną vertus, išvados gaunamos tada, kai viskas jau seniai pajudėję. Antrą, nesu įsitikinęs, ar valstybės kontrolė pakankamai apgalvojo šį sprendimą. Tai yra institucinio pasitikėjimo klausimas, kurios atsakingos priimant galutinius sprendimus“, – kalba R. Petrauskas

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.