Mokslas ir IT

2020.01.12 20:11

Placebo efektas: kaip apgauti smegenis ir ar paslapčia cukrumi pakeitus jūsų vaistus jaustumėtės taip pat

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2020.01.12 20:11

Depresiją palengvinančios cukrinės tabletės, odą atšaldantys spalvoti kremai ir skausmą malšinančios fiziologinio tirpalo injekcijos. Placebo efektas yra galingas gydytojas, bet kaip jis veikia?

Pavlovo šunų eksperimentas

Dar 19 a. Ivanas Pavlovas atrado klasikinį sąlygojimą. Atlikinėdamas garsiuosius savo eksperimentus, jis išmokė šunis susieti varpelio suskambėjimą su maisto gavimu. Netrukus, vos išgirdę varpelio garsą, šunys iš nekantrumo pradėdavo seilėtis, manydami, kad tuoj gaus valgyti.

Panašiai gali nutikti su medikamentais, nes mes asociacijas kuriame remdamiesi savo patirtimi. Jeigu nuo galvos skausmo geriamas aspirinas, galiausiai šių tablečių skonis ir forma susiejama su skausmo sumažėjimu. Susikūrus šiai asociacijai, tikrąjį aspiriną galima būtų pakeisti placebu ir šis skausmą greičiausiai sumažintų, nors neturi veikliosios medžiagos.

Placebu vadinami netikri vaistai, pagaminti iš neveiklių medžiagų, pavyzdžiui, fiziologinio tirpalo, krakmolo ar cukraus. Nors tokie preparatai gali atrodyti kaip tikrieji medikamentai ir net būti panašaus skonio, tačiau organizmui jie neturi cheminio poveikio.

Vien įsitikinimas, jog mes esame gydomi, gali padėti pasijusti geriau. Vieno tyrimo metu žmonėms buvo įduotas skausmą malšinantis kremas, kuris po dviejų dienų pakeistas placebu. Nors tyrimo dalyviai jau buvo patyrę tikrojo kremo naudą, ją jautė ir toliau, net tepdamiesi netikru preparatu. Prie efekto nemažai prisideda ir medicinos personalo balso tonas bei pateikiama informacija, ko reiktų tikėtis iš gydymo.

Medikams pacientus patikinus, jog naujasis kremas (placebas) padės, tiriamiesiems jis pasirodė veiksmingas. Tačiau medikams pasakius, jog kremas lems skausmo paaštrėjimą, jis iš tiesų pablogino tiriamųjų būklę.

Svarbus net pavadinimas

Mūsų lūkesčiams ir vaistų poveikiui įtaką daro net jų išvaizda. Ryškias spalvas, tokias kaip raudona, oranžinė ar geltona, mes asocijuojame su stimuliuojančiu poveikiu, o žalią ar mėlyną spalvas – su raminančiu.

Pakeitus tabletės spalvą, gali pakisti paciento lūkesčiai. Panašiai yra ir su kaina: jeigu tabletės kainuoja daugiau arba yra supakuotos garsios firmos dėžutėje, mes tikimės, jog jos bus efektyvesnės už pigesnes ar generines alternatyvas. Įtakos gali turėti net vaisto pavadinimas.

Vieno tyrimo metu paaiškėjo, jog antimigreninį preparatą rizatriptaną pavadinus „placebu“, tiriamieji patyrė jo veiksmingumo sumažėjimą. Kita vertus, placebą pavadinus „rizatriptanu“, jis ėmė veikti geriau. Kaip galima būtų tikėtis, iš visų geriausiai veikė tikrasis vaistas, pavadintas tikruoju savo pavadinimu.

Placebo efektas gali būti panaudotas netgi atliekant operacijas. Pastebėta, jog pacientams kelio skausmus gali sumažinti paprasčiausias odos prapjovimas ir užsiuvimas. Fiktyvios operacijos netgi gali sumažinti krūtinės anginos sukeliamus skausmus. Nė vienu iš šių atvejų gydytojai pacientų kūnams nepadarė nieko: tam, kad smegenys būtų apgautos, pakako vien ligoninės vaizdų, kvapų ir įsivaizduojamos chirurginės operacijos.

Tikėjimas malšina skausmą

Pirmasis neurobiologinis įrodymas, kaip veikia placebo efektas, buvo atrastas 20 a. 8 dešimtmetyje. Medicininiame žurnale „Lancet“ 1978 m. paskelbtas žymus tyrimas, analizuojantis, kas nutinka žmonėms, kurie po danties pašalinimo gaudavo placebinių nuskausminamųjų. Siekiant išsiaiškinti, kaip placebas veikia, pusei tiriamųjų taip pat duotas naloksonu vadinamas vaistas, kuris blokuoja natūralių kūno nuskausminamųjų (endorfinų) veikimą.

Šio tyrimo metu paaiškėjo, jog naloksonas pacientams, tikėjusiems placebo veiksmingumu, sustabdė jo veikimą. Tai leidžia daryti išvadą, jog žmogui tikintis, kad tabletė numalšins skausmą, smegenys pagamina natūralių nuskausminamųjų, kurie ir atlieka šį darbą.

Šiuolaikiniai tyrimai pademonstravo, jog šis efektas prasideda priešakinėje kaktinėje galvos smegenų žievės dalyje, kuri yra atsakinga už sudėtingą elgesį ir planavimą. Mums tikintis, jog pasijusime geriau, šis regionas padidina nervinių takų, besitiesiančių iki nugaros smegenų, aktyvumą. Magnetinio rezonanso tomografija atskleidė, jog placebo efektas susilpnina kraujotaką tose nugaros smegenų dalyse, kurios praleidžia skausmo signalus. Endorfinai, kurie išsiskyrė suvartojus placebą, padeda sulaikyti skausmo signalus ir neleidžia jiems pasiekti smegenų.

Taip pat pastebėta, jog placebo efektas yra mažiau veiksmingas Alzheimerio ligos pacientams, kurių priešakinės kaktinės smegenų žievės nervinės ląstelės neretai būna pažeistos. Be to, placebo efektą galima užblokuoti greta skalpo panaudojus magnetus, kurie sutrikdo nervinių signalų perdavimą smegenų priešakinėje dalyje.

Nerimas taip pat gali blokuoti placebo sukeliamą palengvėjimą. Tyrimais nustatyta, jog paciento juntamą skausmą gali pasunkinti vien pasakymas, jog jis pablogės. Gali nutikti net taip, jog skausmingais tampa net švelnūs prisilietimai – šis reiškinys yra vadinamas alodinija. Informacijos apie ligas ir pašalinius vaistų poveikius ieškojimas ir skaitymas taip pat gali formuoti lūkesčius, paveikti smegenis ir, tuo pačiu, rezultatus.

Antrąją placebo veikimo sistemos dalį sudaro cheminis pasiuntinys, vadinamas cholecistokininu (CCK), kuris išsiskiria mums nerimaujant. Užblokavus jo veikimą su vaistu progliumidu, pastebėtas placebo efekto sustiprėjimas. Panašų poveikį turėjo ir raminamasis vaistas diazepamas.

Ne tik malšinant skausmą

Nors plačiausiai nagrinėtas placebo poveikis skausmui justi, tačiau savitaiga gali paveikti ir kitus savijautos aspektus ar ligas. Pavyzdžiui, Parkinsono liga sergantys žmonės kenčia nuo neuronų ląstelių degeneracijos smegenų dalyje, vadinamoje juodąja medžiaga (substantia nigra).

Parkinsono liga sutrikdo smegenų gebėjimą gaminti dopaminą, tačiau vienas 2010 metų tyrimas pademonstravo, jog šios ligos gydymas placebu gali būti beveik identiškai rezultatyvus, kaip ir naudojant įprastinį medikamentą, levodopą.

Į placebą gali reaguoti ir imuninė sistema. 2002 metais Vokietijos Duisburgo-Eseno universiteto tyrėjų komanda mėgino ištreniruoti imuninę sistemą pasitelkusi paskanintą gėrimą. Tyrėjai nuolat slopino imuninę sistemą su imunosupresantu ciklosporinu A, o ši preparatą kiekvieną kartą derino su gėrimu. Po kiek laiko, įtvirtinus šį klasikinį sąlygojimą, vaistas tapo nebereikalingas. Nuslopinti imuninei sistemai užteko vien tik paprasčiausio gėrimo.

2008 metais šis eksperimentas pakartotas su alergijomis. Šį kartą paskanintas gėrimas buvo derinamas su antihistaminais. Neįtikėtina, tačiau nutraukus gydymą antihistaminais, tiriamieji ne tik geriau pasijusdavo vien nuo gėrimo, tačiau šis netgi sumažindavo alergijas sukeliančių imuninių ląstelių bazofilų aktyvumą.

Organizmui išmokamas atlyginimas

Placebo efektas egzistuoja tik mūsų pačių galvose, o jį kontroliuoja tos smegenų sritys, kurios tvarkosi su nerimu, skausmu ir dalyvauja „atlygio sistemoje“. Galvos smegenų žievė valdo sudėtingiausius procesus, tokius kaip intelektas ir sąmonė.

Priešakinė kaktinė galvos smegenų žievės dalis (lot. prefrontal cortex) yra atsakinga už sudėtingą elgesį, tarp kurio yra ir mūsų reakcija į placebą. Mums išgėrus cukrinę tabletę, pastaroji smegenų dalis perduoda signalus skausmo kontrolės neuronams – centrinei pilkajai medžiagai.

Iš čia natūralūs, morfiną primenantys nuskausminamieji junginiai pasiunčiami į smegenų kamieną, kur aktyvuojamas serotonino išskyrimas.

Tuomet nugaros smegenis užplūsta dar daugiau nuskausminamųjų, vadinamų enkefalinais, kurie blokuoja skausmo jutimo signalus dar prieš šiems pasiekiant smegenis. Tuo metu aktyvuojama vadinamoji smegenų atlygio sistema ir išskiriamas dopaminas, slopinantis skausmo suvokimą.