Mokslas ir IT

2020.01.07 09:40

Atrado Žemės dydžio egzoplanetą, skriejančią gyvybės zonoje

ELTA 2020.01.07 09:40

NASA pranešė, kad egzoplanetų ieškantis kosminis palydovas TESS atrado Žemės dydžio planetą, aplink savo žvaigždę skriejančią gyvybei tinkamoje zonoje, kurioje įmanoma rasti skysto vandens.

„TOI 700 d“ pavadinta egzoplaneta kosminiais mastais yra gana arti Žemės – vos už 100 šviesmečių, kasmetiniame Amerikos astronomų draugijos susirinkime Honolulu paskelbė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija (Jet Propulsion Laboratory, JPL).

„TESS buvo sukurtas ir paleistas būtent tam – rasti Žemės dydžio planetas, skriejančias aplink netoliese esančias žvaigždes“, – tvirtino NASA astrofizikos padalinio direktorius Paulas Hertzas.

TESS iš pradžių neteisingai klasifikavo žvaigždę, o tai reiškė, kad planetos atrodė didesnės ir karštesnės nei jo iš tiesų yra. Vis dėlto keliems astronomams mėgėjams, įskaitant moksleiviui Altonui Spenceriui, dirbančiam su TESS komandos mokslininkais, pavyko aptikti klaidą.

„Kai pataisėme žvaigždės savybes, planetų dydžiai sumažėjo ir supratome, kad pati tolimiausia yra daugmaž Žemės dydžio ir skrieja gyvybės zonoje“, – sakė projekte dalyvaujanti Čikagos universiteto magistrantė Emily Gilbert.

Vėliau TESS atradimą patvirtino Spitzerio kosmoso teleskopas.

Anksčiau kelias panašias egzoplanetas buvo atradęs Keplerio kosmoso teleskopas. 2018 m. paleistam TESS kosmoso teleskopui toks atradimas – pirmasis.

Mokslininkai iš Žemės nukreipia TESS į vieną dangaus skliauto ruožą, kurį stebėdamas teleskopas nustato, ar priešais žvaigždes praskrenda planetos, dėl kurių vadinamojo tranzito trumpam sumažėja žvaigždės ryškis. Tai leidžia TESS nuspręsti, ar tam tikra žvaigždė turi aplink ją skriejančių planetos, taip pat suteikia informacijos apie tų planetų dydį ir orbitą.

TOI 700 žvaigždė yra gana nedidelė, jos dydis siekia vos 40 proc. Saulės dydžio, o paviršiaus temperatūra maždaug perpus mažesnė nei Saulės.

TESS atrado tris aplink TOI 700 skriejančias planetas – „TOI 700 b“, „TOI 700 c“ ir „TOI 700 d“. Tik pastaroji planeta yra vadinamojoje gyvybės zonoje – nei per toli, nei per arti savo žvaigždės – kur įmanoma aptikti skysto vandens.

„TOI 700 d“ yra apie 20 proc. didesnė už Žemę ir apskrieja aplink savo žvaigždę per 37 dienas. Ši planeta iš savo žvaigždes sulaukia 86 proc. energijos, kurią Žemė gauna iš Saulės.

Kol kas neaišku, iš ko sudaryta „TOI 700 d“. Mokslininkai sukūrė kelis kompiuterinius modelius, kuriuose bandoma nuspėti „TOI 700 d“ atmosferos sudėtį ir paviršiaus temperatūrą.

Vienoje simuliacijoje, aiškino NASA atstovai, „TOI 700 d“ yra vandenynų planeta su „tankia anglies dioksido atmosfera, panašia į tą, kuri veikiausiai gaubė Marsą, kai šis buvo dar jaunas dangaus kūnas“.

„TOI 700 d“ yra nuolat atsisukusi viena puse į žvaigždę, taip pat, kaip Mėnulis visada atsisukęs į Žemę ta pačia puse.

Kitame modelyje toks sinchroninis sukimasis reiškė, kad vienas „TOI 700 d“ pusrutulis visada yra padengtas tirštais debesimis.

Trečiame kompiuteriniame modelyje prognozuojama, kad „TOI 700 d“ yra pasaulis be vandenynų, kuriame stiprūs vėjai pučia iš tamsiosios planetos pusės šviesiosios link.

Naujai atrastą planetą kitais prietaisais dabar stebės virtinė astronomų. Mokslininkai bandys surinkti daugiau duomenų, kurie leistų patvirtinti vieną iš NASA modelių.