Mokslas ir IT

2020.01.06 16:34

Kaip Mėnulis neteko savo magnetinio lauko ir kodėl tai svarbu ieškant nežemiškos gyvybės?

LRT.lt2020.01.06 16:34

Mėnulį tyrinėjantys mokslininkai žino, kad mūsų planetos palydovas kadaise turėjo magnetinį lauką, tačiau kodėl ir kaip jis išnyko, kol kas nežinoma. Naujausi tyrimai rodo, kad jis pradingo prieš maždaug milijardą metų, skelbia „Live Science“.

Iš Mėnulio parskraidinti akmenys ir uolienos buvo įsimagnetinę. Misijų metu patvirtinta, kad šiuo metu magnetinio lauko palydovas neturi. Mokslininkai padarė išvadą, kad prieš atvėstant jo branduoliui Mėnulis turėjo magnetinį lauką, kuris įmagnetinio akmenis ir uolienas.

Sukurtis trys pagrindinės teorijos, aiškinančios, kaip Mėnulis prarado magnetinį lauką. Tai – šiluminė konvekcija, mantijos precesija ir šerdies kristalizavimasis.

Išsiaiškinę, kas lėmė magnetinio lauko išnykimą, daugiau sužinotume apie Mėnulio raidą, be to, suprastume tokių laukų gyvavimo modelius kituose pasauliuose. Kadangi magnetinis laukas greičiausiai yra būtinas biologinei gyvybei, tai būtų svarbus atsakymas besidomintiems gyvenimu už Saulės sistemos ribų.

Žurnale „Science Advances“ pateikiama įrodymų, kad tuo metu, kai formavosi uolienos, Mėnulio magnetinis laukas buvo mažesnis nei viena dešimtmilijoninė teslos dalis. Žemės magnetinis laukas yra daugiau nei 250 kartų didesnis. Manoma, kad Mėnulio magnetinis laukas kadaise buvo dar stipresnis.

Branduolio kristalizacija kol kas yra vienintelis žinomas tokio ilgalaikio magnetizmo paaiškinimas, tačiau gali būti it kitų veiksnių. Straipsnyje teigiama, kad mantijos precesija iš pradžių galėjo būti pagrindinė magnetinio lauko priežastis, kol kristalizacijos procesas prasidėjo.

Magnetiniai laukai apsaugo planetą ar jos palydovą nuo žvaigždžių vėjų ar sprogimų, kurie priešingu atveju sunaikintų atmosferą.