Mokslas ir IT

2020.01.04 10:04

Kremuose nuo saulės esančios cheminės medžiagos prasiskverbia tiesiai į kraujotaką

LRT.lt2020.01.04 10:04

Tačiau ar dėl to kyla pavojus sveikatai, naujuose Amerikos maisto ir vaistų administracijos (FDA) remiamuose tyrimuose nepaaiškinama, skelbia „Wired“. 

Greičiausiai jau esate išmokyti kaskart einant į lauką saugoti saulės ištroškusią odą nuo kenksmingų, vėžį sukeliančių saulės spindulių. Galite rinktis purškiklį, galite rinktis losjoną, bet privalote ką nors pasirinkti!

Šimtai gydytojų, tėvų ir „YouTube“ grožio srities nuomonės formuotojų vieningai sutaria šiuo klausimu. Tačiau kremų nuo saulės naudojimo rekomendacijoms prasiplėtus nuo savaitės ar dviejų paplūdimyje per atostogas iki kasdienio storo sluoksnio kaskart einant į saulę, JAV sveikatos priežiūros reguliavimo institucijos panoro daugiau sužinoti apie tai, kaip šiose fotoapsauginėse priemonėse esančios cheminės medžiagos veikia žmogaus odą.

Jei jie prasiskverbia į audinius ir patenka į kraujotaką, gali kilti rimtų problemų. Be to, kaip ir visi kiti Amerikos maisto ir vaistų administracijos žinioje esantys nereceptiniai vaistai, kremai nuo saulės privalo būti ištirti, siekiant įsitikinti, ar jie neišderina žmogaus hormonų, ar neturi įtakos reprodukcinei sistemai, ar nesukelia vėžio.

Tokia saulės kremų sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų patikra niekada nebuvo atlikta, nes šių medžiagų saugumas buvo patvirtintas prieš keletą dešimtmečių, žmonėms dar net neįtariant, kad jos gali įsiskverbti į organizmą. Šiandien mes jau žinome, kad tai – daugiau nei vien įtarimas.

FDA mokslininkai atskleidė nedidelio klinikinio tyrimo, kurio metu buvo tikrinama, kaip veikia keturiose populiariausiose priemonėse nuo saulės esančios cheminės medžiagos, kai jos užpurškiamos ant odos ar į ją įtrinamos, duomenis. Žurnale JAMA paskelbti rezultatai rodo, kad priešingai priemonių nuo saulės gamintojų tvirtinimams, UV spindulius blokuojančios cheminės medžiagos prasiskverbia į kraujotaką.

Tačiau nepulkite į paniką ir nemeskite lauk įsigytų kremų tūbelių. Kol kas nėra įrodymų, kad jos kaip nors neigiamai veiktų žmogaus organizmą. Tačiau minėto tyrimo duomenys greičiausiai turės rimtų pasekmių priemonių nuo saulės gamintojams, o jų asortimentas vaistinėse ir prekybos centruose netrukus gali smarkiai keistis.

„Iki šio visi manė, kad jei kremo paskirtis yra saugoti odos paviršių, jis neįsigeria į giluminius sluoksnius, bet deja, taip nėra,“ – aiškina FDA nereceptinių vaistų skyriaus direktorė ir FDA finansuoto tyrimo bendraautorė Theresa Michele. Jos komanda nustatė, kad praėjus vos kelioms valandoms po to, kai priemonė nuo saulės buvo užtepta ant odos, fotoapsauginės cheminės medžiagos prasiskverbė į kraujotaką ir jų koncentracija kraujyje viršijo FDA toksikologinę ribą, o tai reiškia, kad reikės atlikti papildomus šių medžiagų saugumo bandymus.

Panašų modelį tyrėjai įžvelgė visų 24 į pagalbą pasitelktų savanorių atveju – 12 vyrų ir 12 moterų atsitiktine tvarka buvo paprašyta panaudoti vieną iš rinkoje esančių priemonių nuo saulės – du purškiklius, losjoną arba kremą. Paskirtas priemones dalyviai naudojo pagal ant pakuotės pateiktas rekomendacijas, keturias dienas keturis kartus per dieną tepdami jomis 75 proc. kūno, maždaug tas vietas, kurios liktų atviros, apsirengus maudymosi kostiumėlį ar glaudes.

Visas tas keturias dienas ir dar tris dienas po to tyrėjai kas porą valandų ėmė dalyvių kraują ir tyrė, ar jame nėra avobenzono, oksibenzono, oktokrileno ir ekamsulo – iš viso buvo paimta 30 mėginių. Mokslininkai nustatė, kad trijuose iš keturių gaminių rūšių esančių UV spindulius blokuojančių medžiagų, kurioms prireikė vos kelių valandų, kad prasiskverbtų į kraujotaką, lygis kraujyje išliko padidėjęs visą tyrimo laikotarpį ir po jo, t. y. tris dienas po to, kai dalyviai jau nebesipurškė ir nebesitepė nuo saulės saugančiomis priemonėmis. Tik tų, kas naudojo kremą, kraujyje cheminių medžiagų koncentracija atslūgo greičiau.

Tai, kad nuo saulės saugančių cheminių medžiagų molekulės prasiskverbia į kraujotaką, nereiškia, kad jos nėra saugios. „Galbūt nėra nieko blogo, ir tai būtų išties puiki žinia, – sako Kalifornijos Universiteto padalinio San Franciske „UC San Francisco“ dermatologė ir žurnalo „JAMA Dermatology“ vyriausioji redaktorė Kanade Shinkai. – Didžiausia problema – kad iki šiol mes to nežinome.“ Svarbiausia, pasak specialistės, tai, kad nors įrodymai, jog saulės spinduliai sukelia odos vėžį, yra neginčijami, mokslininkai kur kas mažiau žino apie priemonėse nuo saulės naudojamų cheminių medžiagų teigiamą ir neigiamą poveikį.

Norint suprasti, ar jos kaip nors veikia žmogaus vidinius audinius ir jei taip, koks tas poveikis, reikės atlikti dar ne vieną tyrimą. Labai svarbu kuo skubiau išsiaiškinti, koks yra ilgalaikis šių medžiagų poveikis ir kaip skiriasi jų koncentracijos vaikų ir kūdikių kraujyje rodikliai, atsižvelgiant į didesnį kūno paviršiaus ir cheminės medžiagos kiekio santykį. Taip pat labai svarbu surinkti duomenis realiomis sąlygomis, pavyzdžiui, įvertinant priemonės nuo saulės poveikį karštu oru smėlėtame paplūdimyje, o ne iš anksto numatytoje klinikinių tyrimų laboratorijos temperatūroje ir kontroliuojamoje drėgmėje. Bet kuriuo atveju tyrimo rezultatai dar kartą pabrėžia, kad reikalingi papildomi duomenys apie priemonių nuo saulės poveikį, ko ne kartą, deja, nesėkmingai, iš šių priemonių gamintojų yra reikalavusi FDA.

Nuo saulės saugančių priemonių gamybos ir perkybos jomis reguliavimo istorija yra gana ilga, sukėlusi ne vieną ginčą, kurių esmė tai, kad JAV priemonės nuo saulės yra priskiriamos nereceptiniams vaistams, o kitose šalyse jos laikomos kosmetikos gaminiais. Kai amžių sandūroje pasirodė naujų tyrimų duomenys, teigiantys, kad UV spindulius blokuojantys cheminiu pagrindu pagamintų nuo saulės saugančių priemonių ingredientai gali prasiskverbti į žmogaus organizmą, agentūra pradėjo reikalauti, kad naujas chemines medžiagas į rinką įvedančios bendrovės tokius duomenis nurodytų saugos tyrimuose. Bendrovės atsisakė tai daryti, todėl naujų priemonių kūrimas JAV beveik sustojo. Tuo tarpu Europos nuo saulės saugančių priemonių rinkoje pasirodė bent 8 nauji, kur kas pažangesni fotoapsauginiai filtrai.

Siekdamas, kad šalis galų gale išeitų iš akligatvio, 2015 m. Kongresas priėmė Apsaugos nuo saulės priemonių atnaujinimo įstatymą. Reaguodama į tai, vasarį agentūra pareiškė peržiūrėsianti nuo saulės saugančių priemonių rinką reglamentuojančius dokumentus, „kad žengtų koja kojon su mokslo plėtra.“ Svarbiausias pakeitimas buvo tai, kad 16 šiuo metu rinkoje esančių UV filtrų bus taikomos tokio paties pobūdžio patikros kaip ir naujai įvedamoms cheminėms medžiagoms.

Siekdama įrodyti, jog šios priemonės yra saugios ir veiksmingos, FDA reikalauja, kad JAV priemonių nuo saulės gamintojai pateiktų papildomų duomenų, parodančių, kaip šios medžiagos prasiskverbia į kraujotaką. Jei jos neprasiskverbia iki numatytos toksikologinės ribos, jokių problemų. Bet jei prasiskverbia, tuomet FDA nori gauti daugiau tyrimų rezultatų, įvertinančių vėžio riziką ir kenksmingumą reprodukcinei bei endokrininei sistemoms – tai, dėl ko tikrinimai įprasti vaistai. Svarbiausias šių pakeitimų tikslas buvo sudaryti naujiems ingredientams geresnes sąlygas varžytis su įprastai naudojamomis medžiagomis, kurių saugos FDA nevertino jau keletą dešimtmečių.

Tačiau dėl reikalavimų atlikti bandymus JAV vartotojai gali netekti dalies pasirinkimo galimybių, bent jau trumpuoju laikotarpiu. Jei JAV gamintojai neatliks cheminių medžiagų prasiskverbimo į giluminius organizmo sluoksnius tyrimų ir nepateiks atitinkamų duomenų FDA tol, kol bus galutinai patvirtintos agentūros naujosios taisyklės, jų produktai privalės (teoriškai) būti pašalinti iš vaistinių lentynų.

Kol kas buvo patvirtintas tik dviejų ingredientų – cinko oksido ir titano dioksido – saugumas ir veiksmingumas. FDA sako galinti pratęsti duomenų pateikimo terminą bendrovėms, pageidaujančioms atlikti reikalingus tyrimus su likusiomis 12 medžiagų.