Mokslas ir IT

2020.01.01 18:41

500 metų mumijos rodo, kad nuo užsikimšusių kraujagyslių neapsaugojo nei žuvis, nei fizinis aktyvumas

LRT.lt2020.01.01 18:41

Manoma, kad riebi žuvis ir kiti maisto produktai, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl, rodos, mažai tikėtina, kad senovės inuitų medžiotojai galėjo šiomis ligomis sirgti, nes jiems tokio maisto tikrai netrūko. Visgi 500 metų keturių mumifikuotų inuitų palaikų tyrimai parodė, kad jų kraujagyslės buvo užsikimšusios.

Daugelis žalingų įpročių, susijusių su šiuolaikiniu gyvenimo būdu, pavyzdžiui, per dažnas cukraus vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas, prisidėjo prie širdies ir kraujagyslių ligų, kurios dabar yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje, padažnėjimo.

Pavyzdžiui, aterosklerozė, apimanti riebalinių plokštelių kaupimąsi arterijose, pavojingai paplitusi pasiturinčiose šalyse.

Keturios mumujis buvo gautos iš Peabody archeologijos ir etnologijos muziejaus Kembridže, Masačusetso valstijoje. Visos jos buvo rastos Uunartaq saloje, netoli Grenlandijos, 1929 m. Dantų ir skeleto ypatybių analizė parodė, kad dviejų vyrų ir dviejų moterų, gyvybės greičiausiai užgeso, kai jiems buvo nuo 18 iki 30 metų, o jų kapuose rasti drabužiai ir kiti daiktai rodo, kad šie žmonės gyveno 16 amžiuje.

Mokslininkų tyrimo išvados paskelbtos žurnale „JAMA Network Open“. Tyrėjai paaiškina, kad šie žmonės daugiausia misdavo žuvimi, kurią patys pagaudavo.

Nepaisant tokios mitybos, tyrimai kompiuteriniu tomografu parodė kad trys iš jų kentėjo nuo kalcifikuotos ateromos, atsirandančios tada, kai arterijose kaupiasi riebalinės medžiagos plokštelės. Jos sukietėja ir susiaurėja, taip apribodamos kraujotaką.

Šios plokštelės buvo labai panašios į tas, kurios šiuolaikiniams žmonėms sukelia mirtinus širdies priepuolius ir insultus, užkirsdamos kelią kraujui tekėti.

Neįmanoma pasakyti, ar kraujagyslių užsikimšimas prisidėjo prie inuitų mirties Visgi faktas, kad jie sirgo ateroskleroze, nors daugiausia valgė žuvį ir daug judėjo, verčia abejoti prielaidomis, kad šiuolaikinė gyvensena yra visiškai atsakinga už šią ligą.

Taip pat nežinoma, kokie veiksniai lėmė aterosklerozės paplitimą šioje senovės inuitų populiacijoje, nors tyrimo autoriai teigia, kad tai galėjo sukelti per didelis įkvėptų dūmų kiekis, nes laužai būdavo deginami viduje.