Mokslas ir IT

2019.12.29 22:12

Polimatų galia: jei ne aktorė ir pianistas, greičiausiai nebūtų nei GPS, nei „Wi-Fi“

LRT.lt2019.12.29 22:12

Polimatai arba universalūs mokslininkai išsiskiria daugelyje sričių. Kas lemia jų daugiamatį požiūrį ir ar jų tarpdisciplininė patirtis gali padėti išspręsti kai kuriuos aktualiausius visuomenės iššūkius?

Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Hedy Lamarr jau buvo Holivudo žvaigždė, garsėjanti fatališkų moterų įvaizdžiais. Visgi nedaugelis jos amžininkų žinojo, kad kita jos aistra buvo išradimai. Ji jau buvo sukonstravusi mėgėjiškus lėktuvus ir juos pristačiusi aviacijos magnatui Howardui Hughesui, skelbia BBC.

H. Lamarr susitiko su George'u Antheil'u, avangardo pianistu, kompozitoriumi ir rašytoju, kuris taip pat domėjosi inžinerija.

Kai pora suprato, kad priešo pajėgos trukdo sąjungininkų radijo signalams, jie ėmė ieškoti sprendimo. Rezultatas buvo signalo perdavimo būdas, vadinamas „dažnio šuolio pasklidimo spektru“ (užpatentuotas Lamarr vedybine pavarde Markey), kuris vis dar naudojamas šiuolaikinėje bevielio ryšio technologijoje.

Šių asmenybių pavyzdžiai padeda mums geriau suprasti, kaip polimatai mąsto. Naujausi tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems pavyksta tapti profesionalais daugelyje sričių, yra kūrybiškesni, jie jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimu, o jų produktyvumas taip pat lenkia kitų.

Nors greičiausiai dugelis iš mūsų nepasieks tokių aukštumų kaip minėti herojai, tačiau domėjimasis kitomis sritimis yra labai naudingas.

Kas yra polimatas?

Net ir pats polimato apibrėžimas kelia diskusijų. Teigiama, kad tai graikiškas žodis, reiškiantis „daug žinantis“, tačiau neaišku, keliose srityse polimatas turėtų atskleisti savo gabumus. Dažniausiai sutariama, jog polimatu galima laikyti žmogų, kuris pasižymi profesionaliomis dviejų mokslo sričių žiniomis.

Tokių žmonių fenomenas analizuojamas Waqaso Ahmedo knygoje „Polimatas“. Autorių parašyti knygą įkvėpė ir jo gyvenimo patirtys. Jis baigė ekonomikos mokslus, vėliau domėjosi neuromokslais, kol galiausiai pradėjo dirbti meno galerijoje ir tapyti pats.

Nors knygos autoriaus gyvenimo kelias įdomus, tačiau jis nelaiko savęs polimatu. Aprašydamas tikrų polimatų istorijas, jis rėmėsi faktu, kad žmogaus pasiekimai turi būti visuotinai pripažinti bent trijose srityse. Pavyzdžiui, Leonardo da Vinci buvo menininkas, išradėjas ir anatomas, Johannas Wolfgangas Goethe buvo rašytojas, botanikas ir fizikas, Florene Nightingale ne tik laikoma modernios slaugos pradininke, bet buvo teologė ir statistikos ekspertė.

Tirdamas šias biografijas autorius galėjo identifikuoti savybes, kurios padėjo polimatams.

„Žinoma aukštesnis už vidutinį intelektas tikrai padėdavo, tačiau svarbiausia buvo smalsumas, noras išmokti ir sužinoti atsakymus bet kokia kaina“, – aiškino knygos autorius.

Be to, pasak jo, polimatai ieško fundamentinių jungčių, kurios sieja skirtingas sritis. Nors genetika čia atliko ne paskutinį vaidmenį, tačiau aplinka taip pat formavo šių žmonių charakterį ir vertybes. Nors daugybė vaikų ir jaunų žmonių domisi keletu skirtingų sričių, tačiau visuomenėje jaučiamas spaudimas pasirinkti vieną sritį ir būti jos specialistu. Autoriaus teigimu, taip užkertame kelią daugybei potencialių polimatų.

Šių laikų polimatus tyrė ir George’o Washingtono universiteto mokslininkė Angela Cotellessa. Ji domėjosi žmonėmis, kurie daug pasiekė tiek mene, tiek moksle. Tyrėja išskyrė tokių žmonių smalsumą ir emocinį atsparumą, kuris padeda lengviau įveikti didelius jiems keliamus lūkesčius ir tikslus.

Geriau žvirblis rankose nei briedis lankose

Pasak mokslininkų, daugelis tiesiog renkasi saugesnį variantą, nes mano, jog bandymas per daug apžioti gali baigtis liūdnai. Vyrauja nuomonė, kad dėmesį išskaidžius keliose srityse nebūsi nė vienos srities profesionalu.

Mokslininkų tyrimai rodo, jog domėjimasis kitomis sritimis didina kūrybiškumą ir produktyvumą. Tai nėra trukdis ir netgi gali padėti daugiau pasiekti jūsų pagrindinėje veikloje. Atlikta analizė parodė, kad Nobelio premijos laureatai dažniau dainuodavo, tapydavo, kurdavo eiles ar muziką nei kiti mokslininkai.

Garsiausių pasaulio polimatų istorijos taip pat rodo, kad domėjimasis kitomis sritimis padeda sugalvoti įvairių inovacijų pagrindinėje veikloje.

Nusibosta ir smegenims

Tyrėjų teigimu, kai žmogus visa dėmesį nukreipia tik į vieną objektą ar sritį, po kurio laiko smegenys tarsi pasiekia persisotinimo būseną – mažėja kūrybiškumas, sunkiau sutelkti dėmesį. Tiesa, išbandžius, pavyzdžiui, menus, produktyvumas vėl gali pradėti augti.

Tai patvirtina ir mokinių bei studentų tyrimai. Nustatyta, kad po tam tikro laiko, kai mokomasi tik vieno dalyko, produktyvumas pradeda kristi, todėl patariama nuolatos kaitalioti mokymosi temas. Tą patį galima pasakyti ir apie bandymus rasti tam tikrus problemos sprendimus. Įrodyta, kad sprendimų randama daug daugiau, jei prie problemos grįžtama po kurio laiko.

Panašu, kad tą puikiai suprato Albertas Einsteinas, kuris buvo ne tik fizikas, bet ir profesionalaii grojo pianinu, griežė smuiku. Pasak jo sūnaus ir dukros, garsusis fizikas pradėdavo groti tada, kai užstrigdavo spręsdamas fizikos uždavinius. Dažniausiai grodamas jis sugalvodavo galimus sprendimo būdus ir tada eidavo jų išbandyti.

Polimatas jūsų viduje

Visa tai leidžia manyti, kad polimatais gali būti daugiau žmonių, nei mes kada nors manėme. Ir net jei nepasieksime kiek Leonardo da Vinci, mes vis tiek praplėsime savo akiratį, o ne būsime įstrigę siauros specializacijos spąstuose.

Be to, šiandien internetas suteikė tokias mokymosi galimybes, kurių neturėjo nė vienas praeities polimatas. Galime mėgautis profesionalų paskaitomis net tada, kai jie yra už tūkstančių kilometrų.

„Turime unikalią galimybę padėti polimatams atsiskleisti, ypač tose vietose, kur anksčiau tai padaryti nebūtų buvę įmanoma“, – teigė Michaelas Araki, tyrinėjantis polimatiją Rio de Žaneiro katalikų universitete.

Ekspertas pabrėžia, kad, norint išspręsti tokias sudėtingas problemas kaip klimato kaita, reikės kūrybingų žmonių, kurių žinios peržengia ne vienos specializacijos slenkstį ir netelpa jokiuose rėmuose.

„Daugybė žmonių sieja polimatus su Viduramžiais, tačiau šiandien jie yra daug reikalingesni nei bet kada anksčiau”, – priduria knygos apie polimatus autorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt