Mokslas ir IT

2019.12.27 15:08

Šimpanzių elgesys rodo, kad šokiai vykdavo dar prieš atsirandant žmonėms

LRT.lt 2019.12.27 15:08

Pianino garsai verčia šimpanzes ploti, siūbuoti ir kitaip linksmintis. Tai, kad šie gyvūnai yra neabejingi muzikos ritmams, rodo, jog šokis būdingas ne tik žmonėms, skelbia „The Guardian“.

Kira atsistoja ir pradeda linguoti. Pal mėgsta ploti. Ai pradeda trepsėti kojomis, o Gon pradeda ritmiškai daužyti sienas. Ne kokia šokėjų grupė, tiesa? Visgi mokslininkai teigia, kad šimpanzių elgesys leidžia pažvelgti į šokio priešistorę.

Kyoto universiteto tyrėjai nufilmavo, kaip šimpanzės reaguoja į pianino skleidžiamus garsus. Nė vienaas gyvūnas už savo elgesį negavo jokio atlygio, tačiau spontaniška jų kūno kalba, išgirdus pirmuosius muzikos akordus, mokslininkams yra itin vertinga.

„Šimpanzių šokis primena žmonių. Dauguma jų lingavo, trepsėjo kojomis ir plojo rankomis“, – sakė Kyoto universiteto mokslininkas Yuko Hattori.

Nors žmonių šokio istorija išties ilga, tačiau kiti primatai ja pasigirti negali. Warwicko universiteto mokslininkai skelbė, kad jiems pavyko užfiksuoti, kaip šimpanzės juda tarsi šokdamos, tačiau jų elgesiui įtakos neturėjo muzika, nes buvo tylu.

Japonijoje septynioms šimpanzėms buvo paleidžiamas muzikinis garso įrašas. Visos jos sureagavo į 2 minučių trukmės muziką. Tyrėjai pastebėjo, kad patinai šoko daug intensyviau nei patelės,iš kurių visos šoko ne ilgiau kaip 12 sekundžių iš 2 minutes trunkančio muzikos įrašo. Palyginti kai kurie patinai šoko ir ilgiau kaip minutę.

Mokslininkai, savo tyrimo išvadas paskelbę „Proceedings of the National Academy of Sciences“ žurnale, teigia, kad noras šokti yra dar „priešžmoginis“. Be to, didesnį patinų aktyvumą galima paaiškinti ir tuo, jog jie dažniau naudoja įvairius garsus komunikuodami.