Tarptautinė astronomų sąjunga organizavo projektą „IAU100 NameExoWorlds“ savo 100-ųjų įkūrimo metinių proga. Organizacija suteikė galimybę pasaulio valstybėms pavadinti vieną egzoplanetą ir jos pagrindinę žvaigždę. Lietuva HAT-P-40 žvaigždę ir jos planetą pavadino „Taika“ ir „Vyčiu“.
Vytis kosmose sieks taikos
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė, atrankos komiteto Lietuvoje pirmininkė Gražina Tautvaišienė LRT.lt teigė, kad Lietuvoje buvo gauti 44 pavadinimų pasiūlymai, iš kurių daugelis netiko, nes kosmose tais vardais jau buvo pavadinti tam tikri objektai, pavyzdžiui, asteroidai.
„Vienuolika pasiūlytų pavadinimų atitiko reikalavimus. Lietuvoje sudaryta komisija balsavo, kuriuos pateikti visuomenei vertinti. Daugiau kaip pusę visų balsų surinko penki pasiūlymai. Iš viso balsavo 1740 žmonių“, – LRT.lt sakė astronomė.
Jos teigimu, būtent „Taika“ ir „Vytis“ surinko daugiausia balsų ir buvo kartu su dar dviem mažiau balsų surinkusiais pavadinimais išsiųsti į Tarptautinę astronomų sąjungą, kur komisija tikrino, ar pasiūlymai nesidubliuoja tarp šalių.
„Antrą vietą pagal lietuvių balsus užėmė „Patrimpas“ ir „Teliavelis“, trečią – „Gintaras“ ir „Baltija“, – sakė mokslininkė.
Anot jos, pasaulinėje akcijoje iš viso dalyvavo 112 šalių.
„Balsavo 780 tūkst. žmonių. Mūsų kaimynai latviai, išvertus į lietuvių kalbą, pasiūlė „Liepsnos“ ir „Akmens“ pavadinimus. Estai objektus pavadino „Aušra“ ir „Sutema“. Manau, kad lietuviški pavadinimai yra labai gražūs ir Lietuva yra pirma šalis, kuri kosmose turės taikos simbolį. Tokį simbolį dabar ir turime. Mūsų herbo simbolis Vytis dabar sieks kosmose taikos“, – pajuokavo astronomė.
Karštesnė už mūsų Saulę
Astronomai atrado tūkstančius planetų ir planetinių sistemų, besisukančių apie tolimas žvaigždes. Kai kurie pasauliai yra nedideli ir uolingi kaip Žemė, o kiti yra milžinai kaip Jupiteris. Labai tikėtina, kad dauguma visatos žvaigždžių gali turėti savo planetas.
HAT-P-40, kuri dabar bus vadinama ir „Taika“, yra nutolusi per 1634 šviesmečius nuo mūsų, jos ryškis yra 11,34 magnitudės – jos plika akimi nematysime, teks pasitelkti bent jau nedidelį telekopą.
Žvaigždė HAT-P-40 yra F spektrinės klasės nykštukė, temperatūra jos paviršiuje siekia apie 6350 laipsnių, ji yra bent 300 laipsnių karštesnė nei mūsų Saulė.
Planeta HAT-P-40 b yra 1,6 karto lengvesnė už mūsų Jupiterį ir 195 kartus sunkesnė už Žemę. Ji apsisuka apie savo žvaigždę per 4,46 dienos, nes yra labai arti žvaigždės – net 6,3 karto arčiau nei mūsų Merkurijus yra nutolęs nuo Saulės.
2012 metais planetą atrado mokslininkų grupė (J. D. Hartman ir kolegos). Atradimas paskelbtas žurnale „The Astronomical Journal“.
Komitetas kiekvienai šaliai skyrė vieną žvaigždę su planeta. Sistemos buvo atrinktos taip, kad jas būtų galima matyti iš konkrečios šalies (bent jau iš sostinės, jei šalis yra didelė) bent jau dalį metų. Visos pasirinktos planetinės sistemos susideda iš pavienės žvaigždės su viena žinoma planeta. Gali būti, kad šios žvaigždės turi kitų planetų, kurios bus atrastos ateityje.
