Mokslas ir IT

2019.12.15 20:01

Kaip žaibas iš giedro dangaus vos nepražudė „Apollo 12“ įgulos?

LRT.lt2019.12.15 20:01

Kai NASA 1969 metais ruošėsi pradėti „Apollo 12“ misiją, atmosfera paleidimo vietoje Kenedžio kosminių skrydžių centre buvo įsielektrinusi tikrąja žodžio prasme. Pakilimas sukėlė 2 žaibo iškrovas, kurios sutrikdė itin svarbias valdymo sistemas, skelbia „Live Science“.

Po pakilimo praėjus 36,5 ir 52 sekundėms, du žaibai smogė į erdvėlaivį. „Apollo 12“ elektroninės sistemos nustojo veikti, tačiau nelaimės buvo išvengta dėl greitų NASA inžinierių ir astronautų, kurie puikiai reagavo į avarinę situaciją, sprendimų. Įdomu tai, kad jie niekados nenumatė tokios situacijos ir neišbandė jos simuliacijų metu.

Šis įvykis paskatino mokslininkus tirti pakilimo metu susidarančias elektros iškrovas, kad būtų galima užtikrinti būsimų misijų saugumą. Šių metų gruodžio 11 d. tyrėjai Amerikos geofizikos sąjungos susitikime papasakojo, ką jiems pavyko sužinoti.

Arizonos universiteto profesorius emeritas Philipas Krideris daugiau nei 50 metų dirbo ekspertų komisijoje, kurią NASA sukūrė ištirti žaibo iškrovas, sukeltas erdvėlaivių paleidimų. Tuo metu galimybė, kad pakilimo metu į erdvėlaivį ir raketas trenks žaibas, net nebuvo svarstoma ir aptariama, nes lauke nežaibavo. Niekas net nebuvo susimąstęs, kad elektros iškrovą galėtų generuoti pats paleidimas.

„Jie paleido kosminį laivą į silpnai elektrifikuotą aplinką, kurią sukūrė silpnas šalto oro frontas, susidaręs tiesiai virš kosminių skrydžių centro“, – pasakojo profesorius. Jo teigimu, pirma iškrova sklido iš debesies į žemę, erdvėlaivio įgulos kabinoje išjungdama įspėjamąsias lemputes ir aliarmus.

„Nutrūko ryšys, sustojo laikrodžiai, o visi trys kuro elementai buvo atjungti. Antrasis žaibo smūgis kilo debesyje ir neturėjo jokio kontakto su žeme, tačiau jis sutrikdė navigacijos sistemą“, – teigė mokslininkas.

Sutrikus valdymo sistemoms, skrydžio vadovas Pete’as Conradas neslėpė nuostabos ir teigė, kad „visas pasaulis tarsi akimirką sustojo“.

„Jie niekados nebuvo matę tokio elektros gedimo. Visos orlaivio lemputės mirksėjo ir švietė raudonai, elektros grandinės buvo nutrauktos, simuliacijų metu tai nebuvo išbandyta“, – pasakojo emeritas.

Vėliau atlikta analizė parodė, kad šalto oro fronto srovė, nors ir per silpna natūraliam žaibui sukelti, buvo pakankamai stipri, kad raketos jonizuotas, elektrai laidus išmetimo srautas galėtų sukelti krūvį ir sugeneruoti du žaibo smūgius, ataskaitoje rašė mokslininkai 1970 m.

NASA skrydžių valdymo centre buvęs Johnas Aaronas greitai suprato, kad reikia perkrauti ir iš naujo paleisti sistemas, ir tai patarė padaryti erdvėlaivyje buvusiems astronautams. Laimei, pilotas Alanas Beanas žinojo, kur buvo jungiklis. Jis perkrovė sistemą ir kuro moduliai vėl buvo prijungti.

„Apollo 12“ įgulai saugiai grįžus į Žemę, misijos emblema, kurioje buvo vaizduojamas burlaivis „Yankee Clipper“, papildyta žodžiais „Velniop žaibavimą, visu greičiu pirmyn“.

Vėliau buvo pakeisti raketų paleidimo protokolai, NASA misijos valdymo inžinieriai ir meteorologai bendradarbiauja, kad tiksliai įvertintų oro sąlygas, kurios gali būti pavojingos erdvėlaiviams.

Ar tai reiškia, kad raketos daugiau niekada nesukelia žaibo? Ne visai. Gegužės 27 d. rusų erdvėlaivis „Sojuz“ paleidimo metu sukėlė galingą žaibo blykstę. Tiesa, teigiama, kad tai buvo galima numatyti, tinkamai įvertinus oro sąlygas.