Kai kurie augalai skleidžia aukšto dažnio garsus, kai jiems gresia pavojus, tačiau mes negalime jų girdėti. Mokslininkų teigimu, kiekvienas garsas užkoduoja informaciją apie augalo būseną.
Iki šiol buvo manoma, kad augalų pasaulyje dominuoja tyla, tačiau naujausias mokslininkų tyrimas, kurį galima rasti „bioRxiv“, keičia supratimą. Nors mokslininkų darbas kol kas nebuvo publikuotas moksliniuose žurnaluose, tyrėjai teigia, kad jų atradimai leidžia daugiau sužinoti apie augalų evoliuciją.
Anksčiau atlikti tyrimai įrodė, kad jausdami pavojų augalai gali pakeisti spalvą, formą, skleisti tam tikrus kvapus. Iš esmės visa tai sukelia temperatūros ir šviesos pokyčiai. Visgi apie augalų skleidžiamą garsą ilgai tylėta.
Tel Avivo universiteto mokslininkai panaudojo aukšo dažnio garsus fiksuojančius mikrofonus (nuo 20 iki 150 kHz) ir tyrė augalus, kuriems trūko vandens. Tyrėjai domėjosi pomidoriniais augalais ir tabako augalais.
Augalai, kuriems trūko vandens, ne tik skleidė daugiau garsų, bet jie taip pat buvo garsesni. Dar daugiau, tyrėjų teigimu, kas kartą garsas buvo vis kitoks ir priklausė nuo tam tikros situacijos. Pavyzdžiui, augalas, kuriam trūko vandens, skleidė vienokį garsą, augalas, kurį buvo ruošiamasi nukirpti, – kitokį.
Kaip augalas gali skleisti garsus be balso stygų? Tyrėjai sako, kad tai gali būti vidinio proceso, vadinamo kavitacija, rezultatas, kai ksiloje susidaro ir sprogsta oro burbuliukai. Ankstesni tyrimai nustatė, kad kavitacija gali sukelti virpesius, bet nebuvo susijusi su garso perdavimu.
Tokius garsus buvo galima girdėti esant už 5 metrų, o tai, tyrėjų manymu, reiškia, kad kiti jautria klausa pasižymintys gyviai, tokie kaip pelės ir drugiai, taip pat gali sugebėti išgirsti ir interpretuoti tokius garsus.
