Mokslas ir IT

2019.12.08 20:08

Neįtikėtina istorija, kaip Prinstono fizikas slaptus vandenilinės bombos dokumentus pametė traukinyje

LRT.lt2019.12.08 20:08

Pamiršti galima daug ką. Namų raktus, telefoną ar vietą, kurioje palikome automobilį, tačiau traukinyje pamiršti slaptus su vandenilinės bombos kūrimu susijusius dokumentus greičiausiai sugeba tik fizikai. Prestižinio universiteto fizikai, skelbia „Live Science“

Johnas Archibaldas Wheeleris buvo garsus fizikas, kurio atradimai padėjo plėtoti kvantų teoriją, leido geriau suprasti branduolio dalijimosi reakcijas. Jam netgi priskiriamas terminas „Juodoji skylė“.

Bet vienas iš mažiau žinomų faktų susijęs su labai svarbių dokumentų, kuriuose aprašyti vandenilinės bombos bandymai, dingimu.

Įslaptinti dokumentai dingo ne Juodojoje skylėje, o naktiniame traukinyje, kai vyras nuėjo praustis.

Kaip tai nutiko? Mokslo istorikas bando įminti vandenilinės bombos kūrimo paslaptis, pirmą kartą atskleisdamas paslaptingo 1953 metų dokumentų dingimo detales visuomenei.

Tūkstančius kartų galingesnė bomba

FTB paviešinus slaptus dokumentus, Stevenso technologijos instituto docentas Alexas Wellersteinas nusprendė išsiaiškinti, kas nutiko lemtingą naktį traukinyje.

Atvėrus Pandoros skrynią ir sukūrus atominę bombą, kariuomenių naudojama ginkluotė įgijo sunkiai suvokiamą naikinamąją galią. Po Antrojo pasaulinio karo mokslininkai tęsė tyrimus ir bandė sukurti pačią galingiausią bombą – vandenilinę bombą, kuri veikė išnaudodama branduolinės sintezės reakcijas ir potencialiai buvo šimtus kartų galingesnė nei bombos, sprogusios virš Hirošimos ir Nagasakio. Pastarosios bombos veikė dėl branduolinių skilimo reakcijų.

Pagrindinė vieta JAV, kur kurtos ir tobulintos vandenilio bombos, buvo Pietų Karolinoje. Tačiau Prinstono universitete, kur Wheeleris buvo profesorius, jis vadovavo vandenilinės bombos projektui „Matterhorn B“.

Remiantis JAV armijos archyvais, JAV kariuomenė pirmąją vandenilinę bombą susprogdino 1952 m. lapkričio 1 d. Pietų Ramiojo vandenyno Maršalo salose. Sprogimo spindulys buvo dešimt kartų didesnis nei atominio sprogimo, o pati detonacija buvo tūkstantį kartų galingesnė nei atominis sprogimas. Bent jau taip rašoma archyve. Elugelabo sala, kurioje vyko bandymai, buvo „visiškai išgarinta“.

Ne visi Amerikos mokslininkai ir politikai palaikė tokių apokaliptinių ginklų kūrimą, tačiau vandenilinės bombos šalininkai tvirtino, kad JAV būtina neatsilikti nuo atominio ginklo plėtros, vykstančios Sovietų Sąjungoje.

Atominės energetikos komitetas parengė 91 lapo ataskaitą apie JAV vandenilinės bombos programą, bandymų rezultatus ir santrauką nusiuntė profesoriui Wheeleriui, kad jis ją įvertinų.

Būtent šią ataskaitos santrauką Wheeleris pasiėmė kartu su savimi keliaudamas iš Prinstono į Vašingtoną naktiniu traukiniu.

Prasmego tarsi Juodojoje skylėje

Dokumentų dingimo tyrime aprašoma, kad mokslininkas dokumentus laikė baltame voke, kai naktiniu traukiniu keliavo į Vašingtoną.

Profesorius FTB agentams teigė, kad lapus iš voko išėmė prieš eidamas miegoti, nes norėjo atsigulęs juos dar paskaityti. Pabudęs ryte, jis juos padėjo atgal į baltą voką, o visa voką įdėjo į didesnį geltono popieriaus dėklą, kurį kartu su savimi pasiėmė eidamas praustis.

Išėjęs iš prausimosi patalpos, mokslininkas suprato, kad visa dėklą paliko joje. Jis grįžo atgal ir pasiėmė dėklą, tačiau vėliau pamatė, kad jame jau nebuvo baltojo voko su dokumentais. Profesorius ilgai ieškojo dingusių dokumentų, kuriuose buvo aprašytos branduolinės programos paslaptys, tačiau pastangos vaisių nedavė. Vėliau prie paieškų prisidėjo ir FTB agentai, tačiau ir jiems nepavyko atrasti dokumentų. Agentai apklausė žmones, apžiūrėjo visą traukinį ieškodami galimų slėptuvių, bet teko nusivilti.

Įdomu tai, kad netgi buvo siūloma siųsti agentus eiti bėgiais visa kelią nuo Filadelfijos iki Vašingtono ir ieškoti galimai išmestų dokumentų.

Galiausiai buvo prieita prie išvados, kad dokumentų dingimas niekaip nesusijęs su sąmokslu ar šnipinėjimu. Oficialiai paskelbta, jog dokumentai dingo atsitiktinai. Tyrėjai pabrėžė, kad profesorius galėjo į baltąjį voką lapų neįdėti prieš eidamas miegoti, o jie galėjo pasimesti.

Visgi tiesos, kas nutiko naktinės kelionės metu, greičiausiai nesužinosime, o šį įvykį dar daugybę metų gaubs paslapčių skraistė.