Ar pamenate tą įkyrų jausmą, kai jaučiate, jog kažkas jus stebi? Panašu, kad prie jo teks priprasti.
Didžioji Britanija yra labiausiai vaizdo kameromis stebima šalis pasaulyje, tačiau gali būti, kad Kinija greitai perims šį titulą. Naujausios vaizdo kameros nekartoja savo pirmtakių klaidų, identifikuoja objektus, seka jų judėjimą, padeda apsaugoti turtą ir demaskuoja nusikaltimus. Nors žmonių stebėjimas kelia daug klausimų, pastaruosius 20 metų šios technologijos tobulėjo septynmyliais žingsniais.
Antradienį „Telia“ biure Vilniuje modernių vaizdo kamerų bandymo metu jų galimybėmis įsitikinau savo kailiu. 30 kartų priartintas Gedimino pilies vaizdas, infraraudonaisiais spinduliais aptikti ką tik aikštelėje pastatyti automobiliai ir galimybė, išanalizavus objektų judėjimą, atrasti tam tikras anomalijas ne tik žavi, bet ir šiek tiek šiurpina.
Barzda sendo
Pirmiausia patikrinome, kaip veikia kameros, kurios identifikuoja asmens veidą ir pagal tai nustato lytį ir amžių. Nors tokia technologija skiriasi nuo daug ginčų keliančių veido atpažinimo sistemų, jos tikslumas gana didelis. Praeivių lytis nustatoma beveik šimtaprocentiniu tikslumu, o amžiaus paklaida siekia 5 metus.
Dar daugiau, siekiant gerbti ir saugoti žmonių privatumą, galima naudoti tam tikrus filtrus, kurie rodys tik žmogaus siluetą pasirinktame plote. Nors kamera vaizdą fiksuoja nuolatos, tačiau tokie filtrai prieigą prie „pilnos“ vaizdo medžiagos suteikia ne visiems.
Galima pateikti paprastą pavyzdį. Apsaugos darbuotojui svarbiausia sužinoti, ar kas nors tuo metu pateko į patalpą, jam nerūpi, kas tai buvo, todėl nereikia turėti prieigos prie medžiagos, kur matosi, pavyzdžiui, žmogaus veidas. Visgi, prireikus, galima peržiūrėti ir visą nufilmuotą medžiagą, tačiau tam tikri filtrai žmogaus duomenis apsaugo nuo nereikalingų „peržiūrų“.
Nors tokią sistemą šiek tiek gali suklaidinti žmones pasendinanti barzda, tačiau ji pasižymi dideliu tikslumu nustatant amžių ir lytį.
Kaip aptiko narkotikų platinimo irštvą?
„Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų ekspertas Saulius Kalašnikovas sako, kad vaizdo stebėjimo sistemų galimybes atranda ir Lietuvos klientai. Antai viena iš didžiųjų Lietuvos krovos bendrovių ne tik stebi, kaip jų aikštelėje juda konteineriai, bet ir naudoja papildomas funkcijas, pavyzdžiui, seka, kiek konteinerių sudedami vienas ant kito ir praneša, jei jų kiekis yra per didelis.
Logistikos centruose kasdien išvežama ir atvežama tūkstančiai prekių, į sunkvežimius ir konteinerius pakraunamos ir iškraunamos šimtai palečių. Paliktos ir užmirštos prekės ar, dar blogiau, klaidingu adresu išsiųstas siuntinys įmonei atneša nuostolius, tačiau viso to galima išvengti.
„Vienas iš šiuolaikinių vaizdo stebėjimo sistemų algoritmų yra nebūdingo elgesio fiksavimas. Pavyzdžiui, daiktas paliekamas ten, kur jo neturėtų būti, arba sistema identifikuoja, kad jis toje vietoje praleido per daug laiko. Apie tokius atvejus informavus atsakingus asmenis, galima išvengti klaidų ar bent sumažinti jų skaičių. Kitas pavyzdys – pagreitinto judesio (angliškai timelapse) funkcija: dienos, kelių parų ar visos savaitės įrašą suglaudinus į keletą minučių galima matyti vietas, ką optimizuoti ir sutaupyti“, – vardija S. Kalašnikovas.
Dar viena dažnai naudojama vaizdo analitikos funkcija – nustatytos linijos, ribos ar erdvės kirtimas, judesio aptikimas. Taip galima ne tik fiksuoti vagis ir įjungti aliarmą ar iškviesti apsaugą, bet ir skaičiuoti parduotuvės lankytojus ar aktyvuoti kitas funkcijas, pavyzdžiui, privažiavus automobiliui automatiškai atidaryti vartus.
Specialistas pateikia pavyzdį, kaip vaizdo stebėjimo sistema padėjo aptikti narkotikų platinimo „tašką“. Policininkams nereikėjo peržiūrėti šimtus valandų trunkančių įrašų, algortimas tiesiog padėjo identifikuoti namą, į kurį ateinančių žmonių srautas buvo itin didelis, išsiskyrė iš kitų. Patikrinę tą namą, tvarkos saugotojai sulaikė narkotikus platinusius asmenis.
30 kartų priartėjusi pilis ir oro uoste liuoksintis kiškis
Moderni įranga ne per seniausiai buvo sumontuota viename iš šalies oro uostų: čia įrengtos nuotoliniu būdu valdomos kameros, galinčios optiniu būdu priartinti vaizdą net 30 kartų, o taip pat turinčios termovizorių – užtenka vos dviejų pikselių, kad sistema aptiktų šilumą skleidžiantį objektą. Kokios bebūtų oro sąlygos – ar lytų, snigtų, ar pakiltų rūkas – termovizorius „mato kiaurai“ ir užfiksuoja bet kokį šilumos šaltinį.
Nors oro uosto teritorija didelė, kamera gali priartinti net tolimiausios tvoros kampą ir sekti objektą, tuo pačiu metu sistema inicijuoja nurodytas saugumo procedūras – iškviečia apsaugos ekipažą, paleidžia garsinį įrašą, įjungia apšvietimą.
Tuo, kad termovizorinė kamera gali būti ypač naudinga, įsitikiname ir mes. Stebėdami įprasta kamera nufilmuotą oro uosto vaizdą visiškai neatkreipiame dėmesio į oro uoste liuoksintį kiškį, tačiau situacija pasikeičia, kai naudojame termovizorių.
Tokia apie 10 tūkst. eurų kainuojanti vaizdo stebėjimo sistema turi tiek optinę, tiek termovizorinę kameras. Tiesa, termovizoriumi vaizdo priartinti negalima, nes už tokį malonumą papildomai tektų pakloti dar bent 15 tūkst. eurų.
Kaip ekrane atrodo 30 kartų priartinta Gedimino pilis, esanti 2,5 km nuo kameros, galite pamatyti nuotraukoje.
Pakirps kelių „erelių“ sparnus?
Viešųjų erdvių stebėjimo tinklą plečia ir miestai. Lietuvoje „Telia“ yra įdiegusi beveik 700 kamerų 15-oje šalies miestų. Šios kameros gali aptikti veidus, suskaičiuoti konkrečioje vietoje esančius žmones, sekti judančius objektus, rasti paliktus daiktus bei aptikti ugnį ar dūmus.
Kai kuriose vietose prie kamerų bus įrengti mikrofonai, galintys identifikuoti stiprų garsą. Kaune įdiegta vaizdo stebėjimo sistema gali identifikuoti ištisinės juostos kirtimą ar posūkio atlikimą iš netinkamos juostos, įvažiavimą į sankryžą degant raudonam signalui.
„Mes jaučiame, kad rinka atranda vaizdo stebėjimo galimybes ir jomis naudojasi. Gamintojai taip pat nestovi vietoje, o šiuo metu didelis dėmesys skiriamas vaizdo, veidų atpažinimui. Iššūkis – atpažinti veidus sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, esant prastam apšvietimui. Rinkoje jau yra kamerų, kurios realiu laiku gali aptikti žmonių veidus ir gana tiksliai nustatyti lytį, amžiaus grupes, judėjimo vektorius. Kita vertus, svarbus ir žmonių privatumas, ypač stebint viešąsias erdves. Todėl panaudojant algoritmus informacija nuasmeninama ir veidai neatpažįstamai suliejami, kad atitiktų griežčiausias Bendrojo duomenų apsaugos reglamento normas“, – teigia ekspertas.
