Pirmadienį Lietuvos mokslo taryba (LMT) kreipėsi į valstybės vadovus norėdama atkreipti dėmesį į nepakankamą mokslo finansavimą. Pasak mokslininkų, nors Lietuvos tyrėjams keliami aukščiausi tikslai, tačiau susitarimų didinti finansavimą nesilaikoma. Dar daugiau, per mažas finansavimas didina ir mokslininkų nepasitikėjimą konkursinio finansavimo tvarka.
Lietuvos mokslo tarybos Valdybos pirmininkas prof. Rimvydas Petrauskas LRT.lt teigė, kad jį labiausiai stebina neatitikimas tarp Lietuvos mokslui keliamų aukštų reikalavimų ir skiriamų pinigų.
„2 proc. finansavimas nuo BVP nėra iš „lubų“. Jis buvo jau užsibrėžtas „Europa 2020“ strategijoje, bet nuo jo esame labai toli. ES tikslas yra 3 proc. Jeigu siekiame aukštų tikslų, tarptautiškumo tas bazinis finansavimas yra sąlyga tam. Mūsų siūlymai didinti finansavimą per penkerius metus iki 2 proc. BVP ir LMT biudžetą trečdaliu iš esmės atitiktų mūsų mokslininkų pasirengimą. Taip išnaudotume jau sukurtą infrastruktūrą“, – teigė profesorius.
Anot jo, dabartinis projektų finansavimo lygis yra labai žemas: „Artėjame prie to, kad pinigus bus galima padalyti vos ne burtų keliu. Reikia infrastruktūros ir finansų. Infrastruktūra yra pagerinta, bet ją reikia įveiklinti, reikia naujo postūmio. Fundamentalūs mokslai turi būti finansuojami iš biudžeto. Jei sutinkame, kad mokslas yra pažangos variklis, valstybė turi prisiimti atsakomybę.“
Mažiau nei 2015 metais
„Būtina pabrėžti, kad sėkmingas konkuravimas šioje srityje įmanomas tik tuomet, kai užtikrinamas tvarus mokslo finansavimas nacionaliniu lygiu: parama originalioms mokslinių tyrimų idėjoms, tyrimų rezultatų sklaida tarptautiniu mastu didina Lietuvos mokslininkų žinomumą, sudaro sąlygas formuotis tarptautinėms mokslininkų grupėms“, – rašoma naujojo Lietuvos mokslo tarybos primininko prof. Romo Barono ir Lietuvos mokslo tarybos Valdybos pirmininko prof. Rimvydo Petrausko pasirašytame dokumente.
Teigiama, kad 2018 m. BVP lėšų dalis, skirta moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, buvo mažesnė nei 2015 m. Eurostato duomenimis, 2018 m. Lietuva nuo Europos Sąjungos vidurkio (2,18 proc., ES deklaruojamas tikslas artimiausiam laikotarpiui 3 proc.) atsiliko daugiau nei 2 kartus (0,88 proc.).
„Valdžios ir aukštojo mokslo sektoriaus skiriamos lėšos 2018 m. sudarė 0,55 proc. BVP (2015 m. atitinkamai 0,76 proc.). Akivaizdu, kad „Europa 2020“ strategijoje Lietuvos išsikeltas tikslas, kad išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 2020 m. sudarys 1,9 proc. BVP (valdžios ir aukštojo mokslo sektoriai – 1 proc., verslo sektoriaus investicijos – 0,9 proc.), nebus įgyvendintas“, – dėstoma rašte.
„Ant“ ES paramos adatos
Mokslininkų bendruomenė atkreipia dėmesį, kad valstybės skiriamos lėšos buvo didinamos pasitelkiant ES paramą, o priklausomybė nuo šio šaltinio lemia didelius finansinius svyravimus.
„2016 m. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas, lyginant su 2015 m., aukštosioms mokykloms smuko beveik dvigubai. Nuo 2015 m. iš esmės nesikeitė ir Lietuvos mokslo tarybos biudžeto lėšos, skiriamos konkursiniam mokslo finansavimui. 2018 m. tam buvo skirta apie 15,7 mln. Eur arba tik 0,035 proc. šalies BVP. Tokia situacija turi didžiulį neigiamą poveikį ilgalaikių mokslinių tyrimų darbotvarkių įgyvendinimui, o šią problemą galima spręsti tik didinat nacionalinį finansavimą“, – rašoma dokumente.
Inovacijos – tik verslininkų reikalas?
Mokslininkų bendruomenė nepagailėjo kritikos ir 2018 m. priimtam Lietuvos Respublikos Technologijų ir inovacijų įstatymui, kuris, pasak jų, prieštarauja tarptautinei praktikai, iš esmės suskaidė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, nuvertinęs fundamentinių tyrimų svarbą inovacijoms rastis.
„Šiuo metu svarstomi Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektas ir Technologijų ir inovacijų įstatymo pakeitimai suponuoja, kad mokslo ir studijų institucijos turės tenkintis tik pagalbiniu vaidmeniu, įgyvendinant valstybinę inovacijų politiką. Svarbu pabrėžti, kad šiuose teisės dokumentuose inovacijos suvokiamos tik kaip verslo subjektų rinkoje diegiami produktai, ignoruojant inovacijų ir technologijų poreikį viešajame sektoriuje“, – skelbia Lietuvos mokslo taryba.
Mokslininkų nusivylimas ir nepasitikėjimas
Tai, kad dalis mokslininkų nepasitiki Lietuvos mokslo tarybos konkursinio projektų finansavimo tvarka, aiškinama lėšų trukumu finansuoti to vertas paraiškas.
„Mokslininkų iniciatyvų kvietimui skirtos lėšos leido finansuoti tik iki 13 proc. paraiškų. Toks projektų sėkmės rodiklis atspindi nepatenkinamą mokslo konkursinio finansavimo būklę – Lietuvos mokslininkų pasirengimas vykdyti aukščiausio lygio tyrimus yra ženkliai didesnis, nei Lietuvos mokslo tarybos galimybės užtikrinti adekvatų jų finansavimą. Žemas mokslinių tyrimų finansavimo lygis diskredituoja ir skatina mokslininkų nusivylimą bei nepasitikėjimą pačia konkursinio mokslo finansavimo idėja. Šios grandies silpnumas menkina Lietuvos mokslui keliamų tikslų įgyvendinimo galimybes ilgalaikėje perspektyvoje“, – aiškinama dokumente.
Lietuvos mokslo taryba siūlo parengti konkretų planą Lietuvos mokslui skiriamų nacionalinio biudžeto lėšų daliai prie ES vidurkio priartinti: „Vienas galimų sprendimų būtų susieti šią dalį su BVP, numatant ambicingą tikslą per 5 metus skirti mokslui ne mažiau 2 proc. nuo BVP. Lietuvos mokslo tarybos biudžeto lėšos skirtos mokslo konkursiniam finansavimui nuo 2020 m. privalo nuosekliai kasmet didėti bent trečdaliu iki 2022 m., kad baigiantis 2014–2020 metų ES fondų investicijų periodui moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirtam finansavimui bent iš dalies būtų išspręsta mokslo konkursinio finansavimo srityje susidarysianti finansinio vakuumo problema.“
