Mokslas ir IT

2019.11.26 20:23

Psichopatų testas atsako, kokios savybės jiems būdingos ir kur jų daugiau – tarp kalinių ar vadovų

LRT.lt2019.11.26 20:23

Didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusiame filme „Džokeris“ tarsi vaizduojamas „vadovėlinis“ psichopatas. Tačiau kaip mokslininkai nustato, kas yra psichopatas, o kas ne? Ar visi psichopatai yra nusikaltėliai ir kiek „psichopato“ yra kiekviename iš mūsų?

Nors pat žodis „psichopatas“ dažniausiai turi neigiamą atspalvį, tačiau šiek tiek psichopato savybių turi beveik kiekvienas. Prieš daugiau kaip 40 metų kanadietis profesorius Robertas Hare‘as sukūrė merodą, padedantį atsakyti į šį klausimą. Mokslininkas praleido tris dešimtmečius ieškodamas būdų, kaip tinkamiausiai įvertinti tam tikrus elgsenos modelius, lygino juos su įvykdytais žiauriais nusikaltimais.

Mokslininkas tyrimus atliko ir kalėjime Vankuveryje, kur aiškinosi, kokiomis savybėmis pasižymi smurtauti linkę žmonės.

Psichopatai dažniausiai nusikaltimą padaro ne vieną kartą, todėl naudodamiesi mokslininko sukurta metodika teisėjai įvertindavo, kokią riziką asmenys kels kitiems žmonėms psichiatrijos skyriuose ar kalėjimuose.

Tyrimo rezultatai padėdavo nustatyti laisvės atėmimo bausmės trukmę ir rūšį. Daugelis šios srities specialistų pripažįsta, kad tai yra geriausias būdas psichopatijos laipsniui nustatyti. Taip pat sukurta modifikuota jaunų žmonių įvertinimo versija, skirta 12–18 metų amžiaus asmenims. Kaip atliekamas toks testas?

Jį sudaro dvi dalys: apklausa ir subjekto bylos įrašų bei istorijos apžvalga. 20 simptomų įvertinimo skalė leidžia kvalifikuotiems specialistams palyginti subjekto psichopatijos laipsnį su prototipinio psichopato laipsniu. Kiekvienam iš dvidešimties punktų skiriamas 0, 1 arba 2 balas, atsižvelgiant į tai, ar požymis tinka tiriamajam.

Toks įvertinimas gali turėti svarbių pasekmių ateityje, todėl profesorius teigia, kad testas turėtų būti laikomas galiojančiu tik tada, kai jį skiria tinkamai kvalifikuotas ir patyręs gydytojas, moksliškai kontroliuojamomis ir licencijuotomis sąlygomis.

1) Išorinis žavesys

2) Savęs pervertinimas

3) Nuolatinės stimuliacijos poreikis

4) Pataloginis melavimas

5) Manipuliavimas kitais

6) Kaltės ir užuojautos nejautimas

7) Paviršutiniškas emocinis reagavimas

8) Empatijos trūkumas

9) Parazituojantis gyvenimo būdas, kai išnaudojami kiti

10) Prasta elgesio kontrolė

11) Paleistuvavimas

12) Elgsenos problemos ankstyvoje vaikystėje

13) Realių ir ilgalaikių tikslų trūkumas

14) Impulsyvumas

15) Neatsakingumas

16) Atsakomybės už savo veiksmus neprisiėmimas

17) Daugybė trumpalaikių vedybinių santykių

18) Polinkis nusikalsti paauglystėje

19) Lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas

20) Nusikalstamas universalumas ir gebėjimas išvengti bausmės

Kiekvieną iš šių punktų tyrimo dalyviai turėjo įvertinti balais nuo nulio iki dviejų. Pasak profesoriaus, prototipinis psichopatas surinktų 40 balų, o žmogus, neturintis jokio psichopatinio polinkio turėtų surinkti nulį. Surinkus 30 ar daugiau balų, asmuo laikomas psichopatu. Žmonių, neturinčių kriminalinės praeities, balų vidurkis yra 5. Dauguma nuteistų nusikaltėlių, kurie nėra psichopatai, surenka 22 balus.

„Live Science“ skelbia, kad, vadovaujantis tokia metodika, psichopatais gali būti laikoma apie 1 proc. visų planetos gyventojų. Kalėjimuose šis skaičius gali siekti 25 proc., o aukščiausio lygio vadovų grupėji jis taip pat didelis (21 proc.)