Mokslas ir IT

2019.11.30 15:39

Mokslininkai nustatė, kad vaikystė sterilioje aplinkoje gali baigtis leukemija

LRT.lt2019.11.30 15:39

Naujausių tyrimų duomenimis, itin sterilioje aplinkoje auginami vaikai vėliau yra linkę sirgti infekcijomis, galinčiomis tapti leukemijos priežastimi, praneša CNN.

Žurnale „Nature Reviews Cancer“ paskelbtoje publikacijoje teigiama, kad ūminę limfoblastinę leukemiją – dažniausiai pasitaikantį vaikų onkologinį susirgimą – sukelia dviejų žingsnių procesas.

Pirmasis žingsnis – tai dar iki gimimo atsiradusi genų mutacija, dėl kurios vaikas patenka į šio tipo leukemijos rizikos grupę. Antrasis žingsnis – vėlesniais vaikystės metais persirgtos tam tikros infekcinės ligos, jei ankstyvoje vaikystėje vaikas susirgimų išvengė.

Kitaip tariant, vaikams, kurie pirmuosius gyvenimo metus praleido švaresnėje aplinkoje ir mažiau bendravo su kitais vaikais, rizika susirgti ūmine limfoblastine leukemija yra didesnė, rašoma straipsnyje.

Straipsnio autorius Vėžio tyrimų instituto profesorius Melas Greavesas teigia, kad vėžio galima išvengti.

Prie šios išvados jis priėjo, apžvelgęs daugiau kaip tris dešimtmečius jo paties ir kitų mokslininkų vykdytus tyrimus. Daugiausia dėmesio M. Greavesas skyrė vaikystės leukemijos analizei genetiniu, citologiniu, imunologiniu ir epidemiologiniu požiūriu, taip pat bandymams su modeliniais organizmais. Profesorius prisipažįsta ne vienerius metus ieškojęs atsakymo į klausimą „kodėl ir kaip iš pažiūros sveiki vaikai suserga leukemija, ir ar šios vėžio formos būtų galima išvengti.“

Savo pareiškime mokslininkas teigia: „Šiose išvadose apibendrinti dešimtmečius vykdyti tyrimai ir pagaliau pateiktas pakankamai pagrįstas paaiškinimas, kaip išsivysto dažniausiai pasitaikanti vaikų leukemijos forma. Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad (šio tipo vėžį) lemia aiškios biologinės priežastys – įvairios infekcijos, jei jomis suserga polinkį leukemijai turintys vaikai, kurių imuninė sistema nebuvo tam tinkamai paruošta.“

Visgi kiti ekspertai įspėja, kad reikalinga patikslinti tam tikras tyrimų detales, ir pabrėžia nenuneigiamą higienos svarbą.

Ūminė linfoblastinė leukemija, arba ŪLL, yra dažniausiai vaikams iki ketverių metų diagnozuojama kraujo vėžio forma, tačiau ja gali sirgti ir vyresni vaikai ar suaugusieji. Ji vystosi greitai, gali įsisiūbuoti per keletą dienų ar savaičių, vėžinėms ląstelėms kaupiantis kraujyje ir pasklindant į kitus organus, pavyzdžiui, limfmazgius, kepenis ir nervų sistemą. Pagrindinis gydymas – chemoterapija.

Pastaruoju metu visame pasaulyje užfiksuojama vis daugiau šio susirgimo atvejų. Vieno tyrimo duomenimis, 2016 m. pasaulyje šia liga sirgo 53 tūkst. asmenų. Paskaičiuota, kad 2018 m. Jungtinėse Valstijose buvo diagnozuota 5 960 naujų ŪLL atvejų, o remiantis Amerikos vėžio draugijos duomenimis, 1 470 iš jų baigėsi mirtimi. Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų organizacija skelbia, kad šalyje per metus diagnozuojama maždaug 810 atvejų.

Neseniai pasirodžiusioje publikacijoje teigiama, kad vos 1 proc. įgimtą genų mutaciją, vadinamą vienu pagrindinių ŪLL rizikos veiksnių, turinčių vaikų suserga šia liga. Didesnis susirgimų skaičius išsivysčiusiose, klestinčiose šalyse leidžia manyti, kad šį susirgimą gali lemti ir tam tikri šiuolaikinio gyvenimo veiksniai.

Anksčiau buvo nuomonių apie galimas ligos sąsajas su elektromagnetinėmis bangomis ir kitais aplinkos veiksniais, tačiau savo straipsnyje M. Greavesas šias prielaidas paneigė.

Tyrimų išvados „sugriauna kai kuriuos nusistovėjusius su leukemijos priežastimis susijusius mitus, pavyzdžiui, kenksmingą ir nepagrįstą teiginį, kad ligą dažnai sukelia elektromagnetinių bangų poveikis ar aplinkos tarša,“ – paaiškino M. Greavesas.

Mokslininkas įsitikinęs, kad pirmaisiais gyvenimo metais vaiko pasigautos infekcijos stiprina jo imuninę sistemą. Tačiau vėlesnės infekcijos, jei vaikas gyvenimo pradžioje nesirgo, gali sukelti leukemiją vaikams, turintiems įgimtą genų mutaciją.

Demografiniai tyrimai parodė, kad infekcijų poveikis kūdikystėje, pavyzdžiui, vaikui lankant ankstyvojo ugdymo įstaigą ar jį maitinant krūtimi, paruošia vaiko imuninę sistemą ir tokiu būdu gali padėti apsisaugoti nuo ŪLL, rašoma straipsnyje.

M. Greavesas pabrėžė, kad infekcija gali būti tik ŪLL priežastis. Kitų tipų leukemijas, įskaitant kūdikių leukemiją ir ūminę mielogeninę leukemiją, greičiausiai sukelia kitos priežastys ir kiti mechanizmai.

„Vaikystės leukemijos prevencija turėtų didžiulį poveikį vaikams ir jų šeimoms tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ir kitose pasaulio šalyse,“ – teigė Londone įsikūrusio Vėžio tyrimų instituto direktorius Paulas Workmanas.

Visgi kiti specialistai linkę į tai žiūrėti atsargiau, aiškindami, kad ŪLL atveju vis dar didelę įtaką turi genetika ir atsitiktinumo veiksnys.

„Jei sugebėtume užkirsti kelią šio tipo leukemijai, būtų didžiulis pasiekimas, tačiau kol kas dar reikia atsakyti į ne vieną klausimą ir atlikti ne vieną laboratorinį tyrimą, kol galėsime drąsiai teigti, kad tai yra realu,“ – sakė kraujo vėžio tyrimus finansuojančios labdaros organizacijos „Bloodwise“ tyrimų direktorius Alasdairas Rankinas.

„Kol kas nėra įrodytos tiesioginės sąsajos su konkrečia infekcija, – aiškino nacionalinės sveikatos tarnybos finansuojamos „Royal Marsden“ ligoninės konsultantė vaikų onkologinių susirgimų klausimais Dr. Donna Lancaster. – Šiam [naujam tyrimui] reikalingi papildomi įrodymai, o sudarant palankias sąlygas užsikrėsti bet kokia infekcija, ypač mažiems vaikams, reikia atsižvelgti ir į pačios infekcijos keliamą riziką.“

Britų imunologijos draugiją atstovaujanti Sheena Cruickshank taip pat akcentavo infekcijų keliamą riziką mažiems vaikams ir atkreipė dėmesį į nepaneigiamą higienos ir saugios aplinkos svarbą.

„Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad infekcijos gali būti pavojingos kūdikiams, kurių imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, – savo pareiškime teigė S. Cruickshank. – „Šią publikaciją perskaitę tėvai tikrai neturėtų be reikalo sunerimti.“

Atliktas tyrimas galėtų būti laikomas postūmiu pirmyn, ieškant prevencinių priemonių, tačiau Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų organizacijos vyriausiojo gydytojo Charleso Swantono nuomone, nei ligos priežastys, nei prevencijos priemonės kol kas negali būti laikomos patvirtintomis.

„Šis tyrimas atskleidžia tam tikras galimas šio vėžio tipo atsiradimo priežastis, apimančias sudėtingus genų derinius ir ankstyvą infekcijų, mikrobų ir nesterilios aplinkos poveikį, – sakė Ch. Swantonas. – Visgi norime patikinti visų leukemija sergančių ar persirgusių vaikų tėvus, kad kol nėra žinoma, ką būtų buvę galima padaryti, siekiant išvengti šios ligos.“