Mokslas ir IT

2019.11.22 09:46

Lietuviai – tarsi barbės devyndarbės. Ką jie dar veikia žiūrėdami televizorių?

LRT.lt2019.11.22 09:46

Bendrovė „Samsung“ atliko tyrimą, kuris atskleidė įdomių faktų apie mūsų tautiečius. Pavyzdžiui, tik maža dalis gyventojų sutelkia visą dėmesį į tai, ką rodo televizorius, ir daugiau nei pusė apklaustųjų tuo metu užsiima kita veikla, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ką lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?

Atliktas tyrimas parodė, kad beveik 80 proc. apklaustųjų žiūrėdami televizorių užkandžiauja, šeši iš dešimties apklausoje dalyvavusių respondentų naršo telefone, o daugiau nei pusė jų tuo metu tvarkosi namuose. Išmaniaisiais telefonais žiūrėdami televizorių daugiausia naudojasi 18–29 m. jaunuoliai.

Vos 23 proc. apklaustųjų žiūrėdami televizorių dirba, beveik 30 proc. – užsiima rankdarbiais ir tik trys iš dešimties apklausoje dalyvavusių lietuvių televizorių žiūri ruošdamiesi į darbą.

Taip pat atliktas tyrimas parodė, kad vyrai yra tie, kurie žiūrėdami televiziją labiau susikoncentruoja į rodomą turinį ir neužsiima jokia papildoma veikla.

Televizorių dydis auga su vartotojų poreikiais

Atliktas tyrimas parodė, kad vartotojai svarstydami pirkti naują televizorių labiausiai kreipia dėmesį į vaizdo kokybę ir ekrano dydį. Vaizdo kokybę, kaip svarbiausią kriterijų įvardino beveik 70 proc. respondentų, o net kas trečias apklaustasis, teigia, jog jei galėtų, namams pasirinktų 75 colių ar net didesnį televizorių.

„Tokio dydžio ir didesni ekranai žiūrovams leidžia geriau įsijausti į rodomą veiksmą, ekrane matomas vaizdas atrodo realistiškai ir detaliai. Todėl ir mes vartotojams siūlome vis didesnius, 75, 82 ir net 98 colių įstrižainės televizorius, kuriuose diegiamos pažangiausios technologijos. Būtent dideliuose ekranuose vaizdo kokybės progresas pastebimas aiškiausiai“, – sako Miroslavas Ramanavičius, „Samsung“ buitinės elektronikos pardavimų vadovas Baltijos šalyse.

Įdomus aspektas ir tai, kad beveik 50 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog televizorių reikia keisti dažniau nei kas 6 metus. Jų motyvai – prastėjanti vaizdo kokybė ir kiti įvairūs gedimai. Tačiau pasak M. Ramanavičiaus, šiandien gaminami televizoriai gali būti puikios kokybės net ir po 10 metų.

„Ekrano kokybės ilgaamžiškumas priklauso nuo jo technolgojos. Štai „OLED“ televizoriuose gali atsirasti „burn-in“ efektas. Paprastas to pavyzdys – ilgai žiūrint mėgstamiausią kanalą, net ir jį perjungus, ekrane vis tiek lieka jo logotipas ar koks nors kitas jam būdingas vaizdo fragmentas. Tuo tarpu, „QLED“ televizoriams tai negresia, tad savo prietaisais stengiamės įrodyti, kad šiandien televizoriai ir po dešimtmečio gali rodyti kokybišką vaizdą. O kokybiškas vaizdas, kaip parodė apklausa, išlieka vienu svarbiausių kriterijų renkantis naują televizorių“, – sako ekspertas.

Televizorius – vis dar nepakeičiamas namų atributas

Nors šiandien didelė dalis žiniasklaidos informacijos transliuojama internete ir socialinėje medijoje, televizija iki pat dabar remiantis apklausų tyrimais gyventojų laikoma patikimiausia žiniasklaidos priemone.

Taip pat nesikeičia ir televizoriaus vaidmuo – ir šiandien jis laikomas svarbiu prietaisu namuose. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių namuose turi daugiau nei du televizorius, o jo neturi visai vos 5 proc. gyventojų. Net 81 proc. respondentų televizorių žiūri vakare ir laiko tai, kaip atsipalaidavimo priemone kartu su šeima.

„Remiantis apklausos duomenimis, daugiausiai žiūrimas turinys – filmai, kuriuos žmonės renkasi žiūrėti dažniausiai per televizorių, o ne kino teatre ar per kompiuterį. Dėl to mūsų kompanija toliau tobulina „QLED“ televizorius. Pristatome vis didesnės įstrižainės ekranus, kurie perteikia aukštos kokybės vaizdą, pasižymi plataus žiūrėjimo kampu ir nenusileidžia žiūrėjimo patirtims, kurias gauname kino teatruose“, – sako M. Ramanavičius.

Trijose Baltijos šalyse atlikta apklausa taip pat parodė, kad latviams ir estams, skirtingai, nei lietuviams, televizorius labiausiai reikalingas stebėti pramoginį turinį. Tiek Estijoje, tiek Latvijoje beveik 50 proc. apklaustųjų nurodė šį atsakymą, Lietuvoje – šiek tiek daugiau nei 35 procentų. Tuo tarpu 40 proc. lietuvių nurodė, kad televizoriaus jiems reikia tam, kad neatsiliktų nuo visų naujienų. Tokį patį atsakymą pasirinko tik šiek tiek daugiau nei 20 proc. estų ir latvių.