Pramuši ledą, randi sidabrą, pramuši sidabrą, randi auksą. Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto tyrėjai aptiko unikalų vikingų laivinį kapą. Daug keliaujantys vikingai buvo laidojami laivuose, kurie ir tapdavo jų kapais. Šį kartą archeologams pavyko surasti laivinį kapą dar viename laiviniame kape, skelbia universitetas.
Nors tai nėra pirmasis toks atrastas kapas, kai laivas su mirusio žmogaus kūnu palaidojamas kitame laive, tačiau mokslininkus nustebino tai, kad palaidotus žmones skyrė bent šimtas metų.
Pirmiausia archeologų komanda aptiko 9 amžiaus laivinį kapą, kuriame buvo moters palaikai. Jie buvo laive, o moters drabužiai buvo papuošti kriauklės formos papuošalais. Kape taip pat buvo rasta ir karvės galva.
Šiek tiek vėliau mokslininkams pavyko pastebėti, kad moters laivinis kapas palaidotas dar viename laiviniame kape. Jame rastas 8 amžiaus laivas ir vyro palaikai. Be to, šiame „gilesniame“ ir senesniame kape mokslininkai surado ir to meto ginklų.
Kilo klausimas, kodėl jie buvo palaidoti kartu?
Nors tyrėjai kol kas tikslaus atsakymo į šį klausimą pateikti negali ir atliks DNR tyrimus, greičiausiai taip buvo palaidoti vienos šeimos nariai.
„Šeima buvo labai svarbi vikingų amžiaus visuomenėje tiek norint pažymėti statusą ir galią, tiek sustiprinti nuosavybės teises. Pirmieji nuosavybės įstatymai reikalavo įrodyti, kad jūsų šeima turėjo žemę ir ją išlaikė net 5 kartas“, – aiškino Raymondas Sauvage'as, universiteto muziejaus archeologas ir kasinėjimų projekto vadovas.
