Mokslas ir IT

2019.11.21 21:25

Jei netektumėte smegenų pusrutulio? Unikalus tyrimas parodė, kaip žmonės geba gyventi be pusės smegenų

LRT.lt2019.11.21 21:25

Žmonių istorijos, kaip jiems sekasi gyventi, netekus dalies smegenų, tarsi paneigia visus medicinos dėsnius, tačiau sudėtingiausio mums žinomo organo gebėjimas kompensuoti trūkstamas dalis dažnai leidžia jiems gyventi visavertį gyvenimą, skelbia „Science Alert“.

Kaip tai įmanoma? Unikalus magnetiniu rezonansu darytų smegenų nuotraukų tyrimas parodė, kaip žmonės funkcionuoja be pusės smegenų. Mokslininkų teigimu, likusi smegenų dalis geba atlikti užduotis, už kurias turėtų būti atsakinga trūkstama smegenų dalis.

Kalifornijos technologijos instituto neuromokslininkas Doritas Kliemannas teigia, kad kartais, sutikus tokius žmones, net neįmanoma pastebėti, kad jų smegenys yra pažeistos.

„Sėdėdamas priešais kompiuterio ekraną ir matydamas šias nuotraukas, rodančias tik pusę smegenų, aš vis stebiuosi, ar tai to paties žmogaus, kurį aš ką tik mačiau kalbantį ir vaikščiojantį, smegenys“, – stebėjosi neuromokslininkas.

Šešiems tyrimo dalyviams dar vaikystėje buvo pašalintas vienas iš jų smegenų pusrutulių, kad būtų galima gydyti retą ir pavojingą epilepsijos formą. Tokia operacija atliekama tik tada, kai traukulių priepuoliai yra labai stiprūs ir dažni, nepadeda vaistai.

„Žaviuosi šių žmonių gebėjimais ir stiprybe. Taip, jie turi iššūkių, tačiau jų kognityviniai gebėjimai vis dar yra puikūs, atsižvelgiant į tai, kad jiems trūksta pusės smegenų audinio“, – sakė mokslininkas.

Analizuodami tokių žmonių smegenų nuotraukas, mokslininkai nustatė, kad poilsio metu smegenų aktyvumas yra beveik identiškas tam, kuris susidaro ilsintis žmonėms su sveikomis smegenimis. Tiesa, mokslininkai pastebėjo, kad pirmųjų smegenyse susidarė daug daugiau jungčių tarp tinklų.

Šie tinklai kontroliuoja dėmesį, jutimų ir limbinę (emocijų ir atminties) veiklą ir dažnai apima abu smegenų pusrutulius.

Šis šešių tyrimo dalyvių smegenų jungčių padidėjimas buvo pastovus, pavyzdžiui, dėmesio tinklas sukūrė daugiau jungčių su vaizdiniu tinklu, nei yra įprasta. Tinklų sujungimo modeliai išliko tokie patys kaip sveikų žmonių, tiesiog jungčių susidarė daugiau.

„Panašu, kad jų smegenų tinklai daugiau užduočių atliko vienu metu“, - „The New York Times“ pasakojo Carnegie Mellon universiteto neurologė Marlene Behrmann, nedalyvavusi tyrime.

Šis jungčių tarp tinklų padidėjimas atspindi tai, kaip likusios smegenys kompensuoja dallies smegenų praradimą, kad išlaikytų kognityvines funkcijas ir sąmonę, aiškina tyrėjai savo darbe.

Jie pabrėžia, kad dėl labai mažo imties dydžio jie nesugebėjo rasti ryšio tarp tokios unikalios smegenų veiklos ir specifinio elgesio, pavyzdžiui, intelekto.

Ateityje mokslininkų komanda sieks sužinoti, kaip šie smegenų tinklai veikia kartu, kad kompensuotų pažeistas ar trūkstamas smegenų dalis atliekant konkrečias užduotis, nes šiuo atveju tyrimas atliktas, kai žmonės ilsėjosi.