Mokslas ir IT

2019.11.21 15:02

21 a. televizija – internetinė ir pratinanti žiūrovus pakeisti savo įpročius

LRT.lt2019.11.21 15:02

Nuo pat pirmųjų transliacijų prieš daugiau nei 90 metų, televizija užkariavo pasaulį. Skaičiuojama, kad vidutinis pasaulio gyventojas per visą savo gyvenimą vien žiūrėdamas TV praleidžia apie 9 metus. Įvertinus tai, kaip keičiasi televizija, kaip auga turinio prieinamumas ir žiūrėjimo būdai, šis skaičius ateityje pasmerktas augti, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Kai 1926 metais škotas Johnas Logie Bairdas pristatė pirmąją televiziją, transliavusią nespalvotą 30 eilučių vaizdą, tai atrodė it stebuklas. Šiandien jau kasdienybe ir savaime suprantamu dalyku tapo spalvotos HD raiškos (1080 horizontalių eilučių) transliacijos, kurias dar ir galima stabdyti, atsukti ir naršyti po dviejų savaičių įrašus.

„Mokamos televizijos paslaugomis Lietuvoje naudojasi kas antras namų ūkis, iš jų beveik pusė žiūri išmaniąją IPTV televiziją. Keičiasi ir pačios televizijos suvokimas, ji peržengė tradicinių transliacijų ir televizoriaus ekrano ribas. TV turinys – filmai, serialai, laidos, sporto ir renginių transliacijos – prieinamas įvairiausiose platformose, pradedant „YouTube“ ir baigiant HBO, taigi žmonės gali rasti ir žiūrėti jiems aktualų turinį tada ir taip, kaip jiems patogu. Ir tai – tik pradžia“, – sako „Telia“ Privačių klientų vadovas Nortautas Luopas.

Naujos galimybės keičia ir žmonių įpročius. Nors kabelinės TV transliuotojai Europoje išgyvena aukso amžių, jam prognozuojama pabaiga, kadangi vis daugiau žmonių, ypač jaunesnių, renkasi kitas turinio platformas, pirmiausia – internetines transliacijas. Be to, daugėja žmonių, kurie sutinka mokėti už internetu gaunamą turinį: „GlobalWebIndex“ apklausų duomenimis, 2014 metais tik 15 proc. apklaustųjų teigė mokėję už filmą ar transliavimo paslaugą, o pernai tokių buvo jau 22 proc.

Konkurencija auga

Nacionalinio transliuotojo LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas teigia, kad tradicinė televizijos samprata keičiasi ir vaizdo turinio rinkoje ima konkuruoti visi – nuo laikraščių ir radijo stočių iki socialinių tinklų ir interneto portalų.

„Konkurencija tiršta ir visoje Europoje matyti tendencija, kad auditorija ištikima tik kokybišką turinį siūlantiems kanalams. Džiaugiamės, kad būtent tokią – ištikimą ir nuolat augančią – auditoriją turi LRT. Per visus savo kanalus turime daugiausiai kūrybinio potencialo Lietuvoje ir pastaruoju metu skiriame ypatingą dėmesį televizijos, radijo, portalo redakcijų sinergijai ir žurnalistų bendradarbiavimui – tai dar labiau prisideda prie to, kad su LRT praleistas laikas būtų prasmingas“, – sako G. Oganauskas.

Jis priduria, kad siūlydamas įdomų ir kokybišką turinį nacionalinis transliuotojas vis dažniau pralenkia įprastus topų lyderius ir pasiekia naujas auditorijas įvairiose platformose – portale LRT.lt, socialiniuose tinkluose ir mobiliosiose programėlėse.

Tuo metu „Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis pabrėžia, kad įtemptoje konkurencinėje kovoje turinio kūrėjams svarbu rasti savo nišą, išskirtinumą. „Delfi TV“ atveju tai – originalus lietuviškas turinys.

„Tradicinė televizija dabar yra tik vienas iš kanalų vaizdo turiniui žiūrėti. Ne mažiau galinga yra internetinė televizija, kurios žiūrimumas nuolat auga. „Delfi TV“ stengiamės būti pasiekiami visur – turiniu dalinamės ne tik savo portale, bet ir „Telia“ televizijoje, „Youtube“, socialinėje medijoje. Ateityje žiūrovams planuojame pateikti dar daugiau originalaus lietuviško turinio, tiesioginių transliacijų ir naujų laidų formatų“, – užsimena V. Benokraitis.

Pokyčiai dar tik prasideda

Žiūrovų dėmesio, laiko ir pinigų su naujais verslo modeliais siekia ir telekomunikacijų bendrovės, kurios tampa ne tik televizijų ir internetinių turinio platformų jungėjais, bet ir pačios pradeda valdyti televizijas bei kurti filmus ir serialus.

Lietuvos interneto srauto liūto dalis tenka būtent vaizdo turiniui, kadangi jis yra reikliausias duomenims. Tai patvirtina ir „Telia“ tinklo statistika: atlikus matavimus piko metu nustatyta, kad net 57 proc. viso „Telia“ interneto srauto Lietuvoje sudarė „Telia TV“ turinys, 23 proc. teko tarptautiniam interneto srautui, 15 proc. – vietiniam ryšiui, likusius 5 proc. sudarė mobilusis internetas.

Skaitmeninės TV sprendimus kelioms „Telia“ rinkoms kuriančios programuotojų komandos vadovas iš „Telia Global Services Lithuania“ Almantas Klimas teigia, kad „Telia Play“ anksčiau buvo pristatyta Skandinavijos šalyse, kuriose vaizdo turinys per televizorius žiūrimas vidutiniškai 50 proc. laiko. Likęs laikas tenka kompiuteriams (vidutiniškai 33 proc.) ir išmaniesiems telefonams bei planšetėms (apie 17 proc.). Taigi sprendimas, leidžiantis žiūrėti televiziją telefone, buvo itin palankiai priimtas.

Skandinavai televiziją mažuosiuose ekranuose žiūri ne tik per svarbias sporto varžybas, nespėję laiku grįžti namo, bet ir pasirodžius naujoms populiarių serialų serijoms (pvz., „Game of Thrones“), taip pat kelionių ir atostogų metu.