Mokslas ir IT

2019.11.20 14:03

Dopamino pasninkas – naujas ir naudingas būdas pailsėti ar dar vienas Silicio slėnio kaprizas?

LRT.lt2019.11.20 14:03

Tai naujausia pasaulio technologijų sostinės tendencija. Tačiau ar tikrai įmanoma atsiriboti nuo visko, kas mus maloniai jaudina, ir ar tai gali būti naudinga?

Žmonės, gyvenantys ir dirbantys Silicio slėnyje, dažnai viską išbando pirmi. Jie gali pirmieji išbandyti daugelį naujausių technologijų, o naujausias sveikos gyvensenos „patarimas“ – dopamino pasninkas, skelbia „The Guardian“.

Yra teigiančių, kad mažesnis šio neurotransmiterio, kuris mus motyvuoja veikti, kiekis gali padėti „perkrauti“ ir subalansuoti smegenis. Pasninkaujama gali būti atsisakant įvairiausių technologijų, dirbtinės šviesos, maisto, gėrimų, pokalbių su kitais – iš esmės visko, kas žmogų stimuliuoja. Bet ar yra tokio elgesio prasmė?

Dopaminas – natūralus organizme gaminamas cheminis junginys, neurotransmiteris. Smegenyse dopaminas veikia kaip neuromediatorius.

Jis dar vadinamas laimės hormonu, nes yra atsakingas už pasitenkinimo būseną, kuri yra labai svarbi žmogaus veiklos motyvacijai, mokymuisi. Dopaminas gaminamas keliose smegenų srityse, kai žmogus patiria teigiamą (subjektyviu to žmogaus vertinimu) patirtį.

„Laikinas pasitraukimas iš gyvenimo tikriausiai padaro gyvenimą įdomesnį, kai į jį grįši“, – sako Davidas Nuttas, Londono imperatoriškojo koledžo Neuropsichofarmakologijos skyriaus direktorius. Pasak jo, vienuoliai tai darė tūkstančius metų, tačiau ar tai yra susiję su dopaminu, neaišku.

Mokslininko teigimu, laikantis tam tikros dietos, galima manipuliuoti dopamino gamyba. „Neabejotina, kad mityba turi įtakos dopamino gamybai. Badavimas tikriausiai šiek tiek sumažins dopamino kiekį“, – sako jis.

Dopaminas dažnai laikomas atlygiu už kokį nors veiksmą, tačiau Joydeepas Bhattacharya, vadovaujantis Londono universiteto Goldsmitso kognityvinių ir neuromokslų tyrimų grupei, pabrėžia, kad dopaminas iš tikrųjų turėtų būti siejamas su ateities atlygio numatymu, o ne pačiu patiriamu malonumu, tą atlygį gavus. Jis gaminasi būtent to numatymo etapo metu.

Būtent dėl to dopamino pasninkavimas gali neturėti naudos. „Tam tikras susilaikymas gali sukelti daugiau minčių apie dalykus, nuo kurių žmogus susilaiko. Tuo metu, kai bandome susilaikyti, natūraliai mūsų smegenys to trokšta – taigi išsiskirs daugiau dopamino“, – aiškino mokslininkas.

Pasak tyrėjo, toks trumpalaikis atsiribojimas gali būti tiesiog neefektyvus, o tokį pasninkavimą palaikantys žmonės turėtų išbandyti meditaciją. Tiesa, jos metu, pasiekus tam tikrą būseną, žmogui gali kilti euforija, išsiskirti dar daugiau dopamino. Todėl, pasak dopaminą vienuolių organizmuose tyrusio mokslininko, kontroliuoti jo išsiskyrimą yra labai sudėtinga.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt