Mokslas ir IT

2019.11.18 11:33

Mokslininkai aiškinasi, kaip žmonių psichologiją pakeitė Viduramžių katalikų bažnyčia

kodėl europiečiai yra individualistai ir pasitiki nepažįstamaisiais?
LRT.lt2019.11.18 11:33

Viduramžių katalikų bažnyčios politika turėjo įtakos šiuolaikinei Vakarų psichologijai, skelbia „Live Science“. Vakarų europiečių psichologija šiek tiek skiriasi nuo likusio pasaulio gyventojų. Pasauliniai tyrimai rodo, kad pirmieji yra labiau individualistai, mažiau linkę į konformizmą, labiau pasitikintys nepažįstamaisiais.

Bet kodėl? Naujausi tyrimai atskleidė, kad už tai atsakinga Viduramžių katalikų bažnyčios tradicija, pasisakanti už monogamišką santuoką ir šeimą, kaip pamatinį visuomenės elementą.

Remiantis lapkričio 7 d. žurnale „Science“ paskelbtu tyrimu, šalys ir regionai, kuriuose ilgesnį laiką dominavo Vakarų katalikų bažnyčia, labiau pasižymi Vakarų valstybėms būdinga individualizmo ir nonkonformizmo psichologija. Viduramžių bažnyčios politika, prieštaravusi artimų giminaičių vedyboms ir kitiems gentiniams ryšiams bei sukūrusi monogaminius namų ūkius kaip visuomenės branduolį, galbūt net nesąmoningai nulėmė tokią psichologiją.

„Ne vieno dešimtmečio tyrimai parodė, kad vakariečių psichologija skiriasi nuo likusio pasaulio gyventojų tuo, kad jie yra labiau linkę į individualizmą, analitinį mąstymą ir nonkonformizmą. Tačiau iki šiol nebuvo įtikinamo paaiškinimo, kodėl Vakaruose susiformavo tokio pobūdžio psichologija, – aiškina šiame tyrime nedalyvavęs Britų Kolumbijos universiteto psichologijos profesorius Stevenas Heine. – Šis darbas parodo, kad žmonių giminystės ryšiai yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis jų psichologiją ir kad viduramžių katalikų bažnyčios vykdyta šeimos politika turėjo ilgalaikį poveikį, kuris ir šiandien turi įtakos net ir nereligingų vakariečių mąstymui.“

Naujų atradimų istorija prasidėjo 2010 m., kai Harvardo universiteto antropologas Joe Henrichas kartu su S. Heine ir kitu kolega žurnale „Behavioral and Brain Sciences“ paskelbė tyrimo rezultatus, teigiančius, kad didesnė dalis psichologinių tyrimų buvo atlikta tose visuomenėse, kurias jie pavadino „WEIRD“: „Western“ (Vakarų), „Educated“ (išsilavinusios), „Industrialized“ (pramoninės), „Rich“ (turtingos) ir „Democratic“ (demokratinės). Lyginamieji WEIRD ir ne WEIRD visuomenių tyrimai atskleidė, kad WEIRD visuomenių atstovai iš tiesų buvo „keisti“ (angl. „weird“) – labiau individualistai, mažiau linkę į konformizmą, labiau pasitikintys nepažįstamaisiais – ir tai tik keletas skirtumų.

„Tyrimai rodo, kad WEIRD visuomenių atstovai mažiausiai tinka norint daryti apibendrinimus ir reprezentuoti žmoniją,“ – kartu su kolegomis rašo J. Henrichas.

Natūralu, kad šio tyrimo rezultatai iškėlė klausimą, kodėl WEIRD visuomenės taip skiriasi nuo likusio pasaulio. J. Henrichas atsakymo ieškojo, analizuodamas giminystės tinklus Fidžyje (ne-WEIRD visuomenėje) ir skaitydamas apie šeimos struktūros pokyčius viduramžių Europoje. Mokslininkas sužinojo, kad šiuo metu ekonomistu Džordžo Meisono universitete Virginijoje dirbantis Jonathanas Schulzas ieško atsakymų į panašius klausimus. J. Schulzas vykdė eksperimentus, analizuodamas bendradarbiavimo kultūrą visame pasaulyje, ir jau buvo bepradedantis įtarti, kad santykiai žmogaus šeimoje ar giminės rate turi įtakos jo norui ar nenorui bendradarbiauti.

J. Henrichas, J. Schulzas ir kolegos ėmėsi tirti svarbiausią veiksnį, nulėmusį giminystės struktūros pokyčius Vakaruose – viduramžių katalikų bažnyčią. Maždaug nuo 500 metų Vakarų katalikų bažnyčia vieną po kito pradėjo leisti su vedybomis ir šeima susijusius įsakymus.

Buvo uždraustos pusbrolių ir pusseserių santuokos, poligamija, nesantuokiniai ryšiai ir kitos tarpšeiminės santuokos formos, kurios tradiciškai stiprino genčių ir klanų ryšius. Šie susitarimai susiedavo šeimas santuokos ir kraujo ryšiais. Tokiu būdu susiformavo tai, ką psichologai ir antropologai vadina „intensyvia giminyste“.

Intensyvios giminystės visuomenėse žmonės paprastai demonstruoja lojalumą savo grupės nariams ir nepasitiki pašaliniais. Jie taip pat labiau linkę į konformizmą, nes norėdamas išgyventi tokioje visuomenėje privalai pasikliauti savo šeima ar gimine. Mažiau intensyvios giminystės visuomenėse atvirkščiai, norėdamas išgyventi, individas privalo pasitikėti ir bendradarbiauti su pašaliečiais, kas skatina individualizmą ir nonkonformizmą, atsiribojimą nuo didesnių grupių. Šiose mažiau intensyviose visuomenėse žmonės tuokiasi už savo kraujo giminių rato ribų ir pradeda atskiras šeimos linijas.

„Kiek mums yra žinoma apie giminės struktūrą prieš bažnyčiai užimant lyderio pozicijas [Europoje], akivaizdu, kad ji mažai kuo skyrėsi nuo likusio pasaulio,“ – teigė J. Schulzas leidiniui „Live Science“. Žmonės gyveno artimai per tarpusavio santuokas susijusiuose klanuose. Tačiau iki 1500 m. europiečių šeimos struktūra pasikeitė – dauguma jų jau gyveno monogaminiuose namų ūkiuose, kurių branduolį sudarė šeima, labai silpnai susijusi su kitomis šeimomis.

Tyrimų rezultatai rodo, kad šie pokyčiai turėjo ilgalaikių psichologinių pasekmių. Tyrėjai surinko psichologinius duomenis šalies, individo ir antros kartos imigrantų, kurie šiuo metu gyvena vienoje šalyje, tačiau užaugo kitos šalies kultūros įtakoje, lygiu. Tuomet jie apskaičiavo Vakarų katalikų bažnyčios įtakos Europos šalims ir regionams trukmę. Poveikis buvo matuojamas pagal tai, kiek metų katalikų bažnyčia viešpatavo tam tikrame regione. Pavyzdžiui, 1054 m. bažnyčiai skilus į Romos katalikų ir Rytų ortodoksų bažnyčią, Romos katalikų bažnyčia tęsė kur kas intensyvesnę socialinės inžinerijos kampaniją Vakarų Europoje, tačiau jos įsakymai nebegaliojo Rytų bažnyčios kontroliuojamuose regionuose.

Tyrėjai nustatė, kad yra ryšys tarp WEIRD psichologijos šalies mastu ir Vakarų katalikų bažnyčios poveikio. Tuo tarpu tokio ryšio tarp WEIRD psichologijos ir Rytų bažnyčios nustatyta nebuvo, kas visiškai atitinka tyrėjų iškeltą hipotezę: Rytų bažnyčia leido kur kas mažiau su santuoka ir šeimos struktūra susijusių įsakymų, o atlikus analizę nustatyta, kad laikas, praleistas Vakarų, bet ne Rytų bažnyčios įtakoje, buvo tiesiogiai susijęs su silpnesniais giminystės ryšiais. Tyrėjai taip pat matavo giminystės ryšių intensyvumą ir nustatė, kad kuo intensyvesni giminystės tinklai, tuo mažiau individualizmo pastebima žmonių elgesyje.

Mokslininkai patikrino įvairius kitus veiksnius, galėjusius pateikti alternatyvų aptariamo psichologinio pokyčio aiškinimą, pradedant religingumu ir įsišaknijusiu tikėjimu antgamtinėmis jėgomis ir baigiant tam tikro regiono ekonominiu klestėjimu viduramžiais. Pavyzdžiui, tyrėjai svarstė, kad galbūt šiuos pokyčius nulėmė ne katalikų šeimos kūrimo politika, o Romos institucijos, bet, kaip „Live Science“ sakė J. Henrichas, tyrimas to nepatvirtino.

Rytų Romos imperija kaip Bizantija gyvavo iki 1453 m. Jei Romos valdymo modelis būtų lėmęs šiuos giminystės ryšių pokyčius, Bizantijos imperijai priklausę regionai būtų buvę labiausiai paveikti naujosios psichologijos. Bet taip nėra.

Ryšys su katalikų bažnyčia paaiškina individualizmo apraiškų skirtumus ne tik atskirose šalyse, bet ir atskiruose Europos regionuose. Žmonės tuose regionuose, kurie ilgesnį laiką buvo katalikų bažnyčios įtakoje, yra labiau linkę į individualizmą ir nonkonformizmą, labiau pasitiki nepažįstamais žmonėmis. Iš kitų šalių atvykusiose šeimose gimusių antros kartos imigrantų analizė atskleidė lygiai tokias pačias sąsajas tarp katalikų bažnyčios poveikio, giminės tinklų ir psichologijos.

Asmenys, kurių motinos imigravo iš šalių, ilgiau buvusių katalikų bažnyčios įtakoje ir pasižyminčių silpnesniais giminystės ryšiais, buvo labiau linkę į individualizmą ir nonkonformizmą bei labiau pasitikėjo nepažįstamaisiais nei tie, kurių motinos atvyko iš regionų, kuriuose katalikų bažnyčia turėjo mažiau įtakos ir kurie pasižymi glaudesniais giminystės tinklais.

Anot J. Heinricho, neaišku, kiek laiko užtrunka, kol pasikeičia žmogaus psichologija, pasikeitus socialinei aplinkai. Bažnyčios vykdyta santuokos ir šeimos kampanija tęsėsi šimtmečius. J. Heinricho teigimu, paprastai naujos šalies kultūros psichologinį profilį imigrantai perima trečioje kartoje.

„Tikimės, kad ateityje pavyks gauti duomenų iš rašytinių šaltinių, leisiančių stebėti, kaip keitėsi žmonių psichologija Europoje,“ – sako mokslininkas.

Taip pat nėra aišku, ar šiuo metu žmonija nesąmoningai patiria kokią nors įtaką, kurios poveikis kultūrinei psichologijai bus juntamas po kelių šimtmečių. J. Schulzo teigimu, tai – sudėtingas klausimas, tačiau šiuo metu mokslininkai domisi, kokį psichologinį poveikį turės Kinijos vieno vaiko politika. 1980 m. prasidėjusi ir iki 2015 m. trukusi vieno vaiko politika draudė daugumai kinų šeimų susilaukti daugiau kaip vieno vaiko, tokiu būdu pakeisdama šeimos struktūrą į mažesnę, labiau sutelktą. Kol kas nėra aišku, ar tai turės kokių nors psichologinių pasekmių, ir jei taip, kokių.

Katalikų įsakymai dėl santuokos ir šeimos nors ir neatspindi visos situacijos, parodo, kaip svarbu analizuojant psichologiją, atsižvelgti į istoriją. „Žinoma, pasaulyje giminystės intensyvumas varijuoja ir be katalikų bažnyčios poveikio,“ – sako J. Schulzas.